Staiga atsistojus galite pajusti galvos svaigimą, akyse mirgėjimą arba net silpnumą. Dažnai žmonės šiuos pojūčius sieja su nuovargiu ar perkrova, tačiau tai gali būti rimtos sveikatos problemos požymis – ortostazinės hipotenzijos. Tai yra staigus kraujospūdžio kritimas, atsirandantis pasikeitus kūno padėčiai, dažniausiai atsistojus. Jei šie simptomai kartojasi, būtina kreiptis į gydytojus, nes tai gali rodyti rimtus širdies ir kraujagyslių sutrikimus ir kelti traumų riziką.
Kas yra ortostazinė hipotenzija ir kodėl ji pavojinga?
Ortostazinė hipotenzija (OH) – staigus kraujospūdžio sumažėjimas, kuris dažniausiai pasireiškia atsistojus ar po ilgo stovėjimo. Jei sistolinis kraujospūdis krenta 20 mmHg ir daugiau, arba diastolinis – 10 mmHg ir daugiau, diagnozuojama OH. Ši būklė sukelia silpnumą, galvos svaigimą, akies mirgėjimą, o kartais net nualpimą, vadinamą sinkope. Dėl to itin padidėja griuvimų, traumų ir komplikacijų tikimybė, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Kokie žmonės labiausiai linkę į šią būklę?
Statistikos duomenimis, iki 30 proc. vyresnių nei 65 metų asmenų susiduria su ortostatine hipotenzija. Taip pat ši būklė gali ištikti jaunesnius, ypač esant skysčių stygiumi, po ligų, chirurginių intervencijų, vartojant kraujospūdį mažinančius vaistus arba po ilgo gulėjimo. Įdomu, kad ši būklė dažnai lieka nepastebėta arba nuvertinama, nors jos pavojai yra dideli.
Kas vyksta organizme staiga atsistojus?
Atsistojus kūnas susiduria su kraujo pasiskirstymo iššūkiais – dalis kraujo „nukeliauja“ į apatinę kūno dalį, todėl sumažėja kraujo kiekis, grįžtantis į širdį. Dėl to krenta širdies išstumiamos kraujo tūris ir kraujospūdis. Sveiko organizmo atsakas – kraujagyslių susitraukimas, širdies ritmo padidėjimas, tačiau jei šie mechanizmai veikia nepakankamai, atsiranda OH. Yra trys OH tipai: neurogeninė, kardiogeninė ir mišri, priklausomai nuo sutrikimų pobūdžio.
Kaip išvengti arba valdyti ortostatinę hipotenziją?
Pirmiausia svarbu įvertinti ir koreguoti skysčių vartojimą bei vaistų korekciją. Rekomenduojama kasdien išgerti 1,5–2,5 litro skysčių, tačiau tikslų kiekį nustato gydytojas. Taip pat patariama valgyti dažniau ir mažomis porcijomis, vengti maisto, kuriame daug greitųjų angliavandenių, o kai kuriais atvejais– šiek tiek padidinti druskos kiekį. Svarbu atsargiai keisti kūno padėtį, neatsistoti staigiai, ypač po ilgalaikio sėdėjimo ar gulėjimo. Miegant rekomenduojama lovos galvūgalį pakelti bent 10 cm.
Kitas naudingas būdas – dėvėti kompresines kojines ar drabužius, kurie palaiko kraujotaką apatinėse galūnėse, taip mažinant oro sąstingį kraujotakoje. Reguliari fizinė veikla, ypač kojų ir pilvo raumenų stiprinimas, padeda išvengti ortostatinės hipotenzijos ir sumažina sinkopių riziką. Jei yra nustatyta širdies liga, gydytojai parenka individualų gydymą pagal paciento būklę.
Kai nerimauti ir kodėl svarbu kreiptis į specialistą?
Jei galvos svaigimas, akies mirgėjimas ar silpnumas atsiranda dažnai, nepaisant amžiaus ar skysčių vartojimo, tai gali būti signalas apie rimtesnes ligas. Negalima nuvertinti šių simptomų, nes dažnas griuvimas ar alpimas kelia grėsmę sveikatai ir gyvybei. Kauno klinikose neseniai įsteigtas Sinkopių sektorius, kuriame gydytojai profesionaliai tiria nualpimo priežastis, nustato diagnozę bei parenka tinkamą gydymą, taip užkertant kelią rimtoms komplikacijoms.
Pacientams, patiriantiems pasikartojančius nualpimus ar ortostatinę hipotenziją, rekomenduojama kreiptis į kardiologus, turint šeimos gydytojo siuntimą. Tokios prevencinės priemonės ir specialistų konsultacijos padeda pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.