Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai daugėja storosios žarnos vėžio atvejų, o gydytojai nerimauja dėl nepakankamos prevencijos ir mažo žmonių dalyvavimo skriningo programose. Nepaisant nuolatinių investicijų į šios ligos ankstyvą nustatymą, kasmet beveik tūkstantis žmonių Lietuvoje miršta nuo storosios žarnos vėžio. Specialistai pabrėžia, jog vienas ankstyvų simptomų, kuris gali išgelbėti gyvybes, – kraujas išmatose, kurį sunku pastebėti be specialaus testo.
Prevencijos ir diagnostikos svarba
Pasak Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Almos Astafjevos, daugelis pacientų atsisako dalyvauti prevencinėse programose, dažnai iš baimės sužinoti vėžio diagnozę. Užkirsti kelią ligai galima paprastais žingsniais – reguliariai atliekant slapto kraujavimo testus, kurie parodo ankstyvą patologiją. Šiais laikais net nereikia eiti pas gydytoją – testą galima atlikti namuose ir siųsti į laboratoriją, o 90 proc. žmonių sulaukia neigiamų rezultatų. Tai ženkliai sumažina vėžio riziką ir mirtingumą nuo šios ligos.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas prof. Tomas Poškus atkreipia dėmesį į programos centralizavimo svarbą – registruojant, kas dalyvavo tyrimuose, kokios buvo kolonoskopijų kokybės ir rezultatų, galima ženkliai pagerinti gydymo efektyvumą ir sumažinti skausmingų, brangių gydymo etapų poreikį.
Sergamumo tendencijos ir rizikos veiksniai
Kelio pastarųjų metų statistika rodo, kad Lietuvoje storosios žarnos vėžio sergamumas auga 4–6 proc. kasmet, o nerimą kelia ir tai, kad ligoniais tampa vis jaunesni žmonės. Seimo narys Saulius Čaplinskas pabrėžia, jog gyvensenos veiksniai – ypač didelis cukraus vartojimas, per didelis alkoholio vartojimas, nesveika mityba – prisideda prie šios ligos plitimo. Todėl vyksta diskusijos dėl papildomų mokesčių cukraus turinčiuose gėrimuose, siekiant sumažinti jų suvartojimą.
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pažymi, kad, nors Lietuvoje yra patikros programa, jos pasiekiamumas ir kokybė dar nepriartėjo prie geriausių Europos praktikų, todėl būtina glaudžiau bendradarbiauti su politikais ir pacientų organizacijomis, kad būtų sustiprinta prevencinė veikla.
Kodėl svarbu nedelsti ir atkreipti dėmesį į simptomus?
Per metus Lietuvoje storosios žarnos vėžio diagnozę išgirsta apie 1700 žmonių, kasdien pridedama apie 5 nauji atvejai. Dažnas pacientas gydytojo kabineto apsilankymą atideda, o tai dažnai lemia ligos progresavimą ir sunkų gydymą. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė pabrėžia, kad laiku atlikta chirurginė intervencija gali išgelbėti gyvybę ir net visiškai išvengti onkologinės ligos.
Jaunesni žmonės, pastebėję pilvo pūtimą, pokyčius tuštinimosi įpročiuose, viduriavimą arba užkietėjimą, ypač jei jis trunka ilgiau nei penkias dienas, turėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Nors prevencinės programos skiriamos asmenims nuo 50 iki 74 metų, profilaktiniai tyrimai yra svarbūs ir jaunesniems, nes vėžys gali išsivystyti bet kuriame amžiuje.
Gyvensena ir švietimas – kertinės prevencijos dalys
Gydytojas docentas Audrius Dulskas pabrėžia, kad sveikos gyvensenos, tinkamos mitybos ir profilaktinių sveikatos patikrinimų svarbą reikėtų mokyti nuo ankstyvo amžiaus, jau mokyklose. Pilnavertė mityba, turtinga skaidulomis, daržovėmis, pieno produktais, alkoholio vartojimo ribojimas – tai pagrindiniai žingsniai, kurie padeda ženkliai sumažinti storosios žarnos vėžio riziką.
Profilaktiniai tyrimai nėra silpnumo ženklas – priešingai, tai atsakingas požiūris į savo ir artimųjų sveikatą. Vyrai dažnai linkę ignoruoti simptomus ir kentėti skausmą, tikėdamiesi, jog liga praeis savaime, tačiau toks požiūris gali lemti skaudžias pasekmes.
Gydytojai ragina kiekvieną Lietuvos gyventoją rimtai žiūrėti į savo sveikatą, naudotis prevencinėmis galimybėmis ir nelaukti, kol vėžys taps pažengusiu. Ankstyvas diagnozavimas ir gydymas atveria dideles galimybes pilnaverčiam gyvenimui ir išgijimui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.