Podagra – tai lėtinė sąnarių liga, kuri dažniausiai pasireiškia staigiais ir labai skausmingais priepuoliais. Statistika rodo, kad ši liga paveikia iki 4 proc. pasaulio gyventojų, dažniausiai žmones nuo keturiasdešimtmečio amžiaus. Tačiau netinkamas gyvenimo būdas ir tam tikri sveikatos sutrikimai gali lemti ankstyvą podagros išsivystymą net jaunesniame amžiuje.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžia, kad podagra atsiranda dėl organizmo pernelyg didelio šlapimo rūgšties gaminimo arba jos nepakankamo šalinimo. Perteklinė šlapimo rūgštis susikaupia organizme, virsta smailiais kristalais ir nusėda sąnariuose, sukeldama uždegimą. Dėl to oda aplink sąnarį parausta, patinsta ir tampa labai jautri, o judėjimas tampa skausmingas ar net neįmanomas.
Kaip atpažinti podagrą?
Pagrindinis podagros požymis – staigūs, paroksizminiai skausmo priepuoliai, dažnai prasidedantys naktį. Skausmas dažniausiai būna lokalizuotas, labai intensyvus, lydimas paraudimo, patinimo, padidėjusio odos jautrumo ir judėjimo ribojimo. Priepuolių metu žmogus gali jausti bendrą silpnumą, karščiavimą ir nuovargį. Dažniausiai uždegimas apima sąnarį tarp pėdos ir didžiojo kojos piršto, vėliau – riešo, alkūnės, kelio ar kulkšnies sąnarius.
Pastebėjus panašius simptomus, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir tiksliai nustatys diagnozę. Laiku pradėtas gydymas gali ženkliai sumažinti skausmą ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Podagros priežastys ir rizikos veiksniai
Podagros atsiradimą lemia daugybė veiksnių. Pirmiausia, netinkamas gyvenimo būdas turi didelę įtaką ligos vystymuisi. Alkoholis, ypač alus, gausus gyvūninės kilmės produktų vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas ir antsvoris yra pagrindiniai rizikos veiksniai. Taip pat svarbios yra ir lėtinės ligos, tokios kaip kepenų, inkstų, hormonų disbalansas, ir tam tikrų medikamentų, ypač skirtų širdies ir kraujagyslių sistemai, vartojimas.
Be to, su amžiumi susiję pokyčiai didina podagros riziką – moterims menopauzės laikotarpiu rizika padidėja. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad podagra sergančių šeimos narių istorija didina jos tikimybę.
Ką nutinka, jei gydymas nepradedamas?
Negydoma podagra gali tapti rimta sveikatos problema. Skausmo priepuoliai dažnėja ir tampa intensyvesni, o liga gali paveikti vis daugiau sąnarių. Neignoruojant ligos simptomų, progresuojantis uždegimas gali sukelti sąnarių deformacijas, artritą, inkstų funkcijos sutrikimus, inkstų akmenligę, taip pat širdies ir kraujagyslių ligas.
Todėl ypač svarbu laiku diagnozuoti ligą ir laikytis gydytojų rekomendacijų – tai leidžia ženkliai sumažinti skausmą, pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Gyvenimo būdo reikšmė sergant podagra
Vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžia, kad siekiant valdyti podagrą, būtina keisti gyvenimo būdą. Tai apima ne tik reguliarią medikamentinę terapiją, bet ir sveiką mitybą bei fizinį aktyvumą. Judėjimas svarbus norint palaikyti sveikus sąnarius, raumenis ir bendrą organizmo būklę.
Mityboje rekomenduojama sumažinti alkoholio, saldumynų, raudonos mėsos ir gyvūninės kilmės produktų vartojimą. Svarbu, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas D, magnis, kalcis, vitaminai A ir C, taip pat kolageno, kuris padeda palaikyti audinių elastingumą ir sąnarių lankstumą. Jei subalansuota mityba nėra įmanoma, galima pasitelkti maisto papildus, tačiau visuomet svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Podagra nėra nulemta vien genetikos ar amžiaus – tinkami gyvenimo įpročiai ir savalaikė pagalba leidžia žymiai pagerinti ligos eigą ir gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.