Moksliniai tyrimai patvirtina, kad ilgai trunkanti emocinė įtampa daro didelę neigiamą įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai. Tai pasireiškia įvairiais sutrikimais, tokiais kaip aukštas kraujo spaudimas, cholesterolio kiekio pakitimai, kraujo krešulių susidarymas ar nereguliarus širdies ritmas. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja kardiologė Teresa Čiuplinskienė atkreipia dėmesį, kad stresas sukelia uždegiminius procesus organizme, kurie gali apsunkinti esamas ligas bei skatinti naujų atsiradimą. Širdies ir kraujagyslių sistema yra viena jautriausių streso poveikiui, todėl itin svarbu atpažinti kūno siunčiamus įspėjamuosius signalus.
Gyvenimo būdo įtaka širdies sveikatai
Vis dar plačiai paplitęs mitas, kad širdies ligos kamuoja tik vyresnio amžiaus žmones. Tačiau klinikose vis dažniau kreipiasi jaunų pacientų, patiriančių kardiovaskulinius sutrikimus. Kardiologė pabrėžia, kad spartus gyvenimo tempas, nuolatinė įtampa, miego trūkumas, žalingi įpročiai ir mažas fizinis aktyvumas gali žymiai pakenkti širdies veiklai. Dažnai aukštas kraujo spaudimas diagnozuojamas profilaktinių patikrų metu, o pacientai prisimena ankstesnius, bet ignoruotus simptomus, tokius kaip spaudimas krūtinėje ar širdies ritmo pokyčiai.
Stresas kaip rizikos veiksnys širdies ligoms
T. Čiuplinskienė paaiškina, kad esant stipriam stresui organizme padidėja kortizolio, adrenalino ir kitų hormonų kiekis – tai įjungia panašų kaip pavojui „avarinį“ režimą. Jei toks būklės režimas įsijungia dažnai, o realios grėsmės nėra, padidėjęs hormonų lygis trikdo širdies darbą ir gali sukelti rimtų problemų. Kartais pacientai, ilgai jaučiantys nerimą ar įtampą, pripranta prie nemalonių simptomų ir nesikreipia į gydytojus. Be to, tokios būsenos sukelti simptomai gali būti labai panašūs į širdies priepuolio požymius, todėl jų nereikėtų ignoruoti.
Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Dažniausi širdies ir kraujagyslių sutrikimų simptomai yra bendras nuovargis, sumažėjusi fizinio krūvio ištvermė, atminties prastėjimas, kojų tinimas, dusulys po fizinės veiklos, galvos ar krūtinės skausmas bei nereguliarus širdies plakimas.
Nors šie požymiai ne visada reiškia širdies smūgį, jie signalizuoja apie būtinybę kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir atlikti išsamesnius tyrimus. Ankstyva diagnozė leidžia užkirsti kelią rimtų komplikacijų vystymuisi.
Kaip apsisaugoti nuo streso žalos širdžiai?
Siekiant išlaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą, labai svarbu reguliariai tikrintis savo sveikatos būklę, kontroliuoti kraujo spaudimą, streso lygį ir kitus rizikos veiksnius. Ypač tiems, kurių šeimoje jau buvo širdies ligų, rekomenduojama bent kartą per metus atlikti elektrokardiogramą ir kraujo tyrimus, siekiant įvertinti cholesterolio, gliukozės ir lipidų kiekį. Net jei simptomus siejate su stresu, svarbu neignoruoti galimų lėtinių ligų arba kitų vidinių organizmo sutrikimų. Savalaikis gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti apsaugoti širdį ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Gydytoja Teresa Čiuplinskienė ragina būti atidžius savo kūno siunčiamiems signalams ir neignoruoti net subtilių simptomų, nes streso poveikis širdies sveikatai gali būti tylus, tačiau pavojingas. Reguliarus poilsis, sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas yra pagrindiniai veiksniai, padedantys apsaugoti širdį nuo ligų ir išsaugoti jos sveikatą ilgus metus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.