Pacientės istorija atkreipia dėmesį į tai, kaip lengvai praleidžiami pirmieji lėtinės inkstų ligos požymiai. Iki pirmųjų rimtesnių negalavimų mažeikiškė nesiskundė sveikata, tačiau ilgainiui ėmė varginti nugaros skausmas apatinėje nugaros dalyje, pykinimas, galvos skausmai ir nuovargis. Šiuos simptomus ji nurašydavo darbui ir stresui, todėl ligos diagnozė — trečios stadijos lėtinis inkstų nepakankamumas — tapo netikėta.
„Aš viską nurašydavau darbui ir stresui – darbas buvo labai atsakingas, nuolat skubėjau, todėl atrodė, kad nuovargis yra normalus. Net kai pradėjo skaudėti nugaros apačioje šonus ar atsirado pykinimas, galvojau, kad tai skrandžio problemos, nes anksčiau jų turėjau“, – pasakoja Lietuvos asociacijos „Gyvastis“, vienijančios organų transplantacijos laukiančius ir su persodintais organais gyvenančius žmones, narė Lina Dirsienė.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Viena iš dažnai nepastebimų ar klaidingai interpretuojamų apraiškų — odos sausumas ir niežėjimas. Pacientė prisimena, kad niežėjimas buvo toks stiprus, jog jis trikdė miegą ir netgi palikdavo žaizdas. Tokie požymiai aplinkiniams gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau jie gali būti susiję su inkstų funkcijos sutrikimu.
„Man taip stipriai niežėjo odą, kad nusidraskydavau iki žaizdų. Kartais net naktimis negalėdavau normaliai miegoti, nes tas jausmas buvo labai intensyvus. Aplinkiniams tai atrodė kaip smulkmena, o ir pati galvojau, kad gal alergija ar kažkas panašaus. Kad tai gali būti susiję su inkstais, net neatėjo į galvą“, – sako ji.
Diagnostika ir prevencija
Šeimos gydytojas Gediminas Urbonas pabrėžia, kad lėtinė inkstų liga ilgą laiką gali būti be aiškių simptomų, todėl labai svarbūs profilaktiniai tyrimai. Ankstyvi požymiai dažnai būna nespecifiniai — silpnumas, nuovargis, bendras prastumas — todėl negalima laukti skaudžių ar akivaizdžių simptomų, kad būtų pradedami tyrimai.
„Lėtinė inkstų liga ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, o pacientai dažniausiai nejaučia skausmo.
Skausmas su inkstų patologija siejamas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, esant inkstų akmenligei ar ūminiam bei lėtiniam uždegimui, tačiau tai nėra būdinga lėtinei inkstų ligai, todėl svarbu profilaktiškai tikrintis – atlikti kraujo, bendrą šlapimo ir albuminurijos tyrimus“, – sako gydytojas.
„Diagnostikoje svarbus nuoseklus tyrimų vertinimas. Pavyzdžiui, vienkartinis kreatinino kiekio padidėjimas gali būti susijęs su fiziniu krūviu ar skysčių trūkumu, tačiau nuolat didėjantys rodikliai ir mažėjantis glomerulų filtracijos greitis rodo progresuojantį inkstų funkcijos sutrikimą. Taip pat itin svarbus tyrimas – baltymo kiekio nustatymas šlapime, kuris leidžia anksti įtarti inkstų pažeidimą“, – sako gydytojas.
Gydytojas rekomenduoja bent kartą per metus atlikti pagrindinius inkstų funkcijos tyrimus: kreatinino kiekį kraujyje, glomerulų filtracijos greičio (GFG) įvertinimą, bendrą šlapimo tyrimą bei albumino ir kreatinino santykio nustatymą šlapime. Ypač svarbu tai tiems, kurie serga arterine hipertenzija ar cukriniu diabetu, turi širdies kraujagyslių ligų arba antsvorio.
Gyvenimas po diagnozės ir transplantacijos
Diagnozė pakeitė paciento kasdienybę: nuo fizinių praradimų iki emocinių iššūkių. Lina apibūdina šoką, silpnumą ir maisto netoleravimo problemas, kol liga progresavo iki dializių ir galiausiai inksto transplantacijos etapų.
„Kai išgirdau, kad man – trečios stadijos lėtinis inkstų nepakankamumas, patyriau didžiulį šoką. Nežinojau, kas tai per liga ir kas manęs laukia. Per dvejus metus viskas labai pasikeitė, atsirado dar didesnis silpnumas, nebegalėjau normaliai valgyti, nes nuo maisto darydavosi bloga. Galiausiai buvau taip nusilpusi, kad praktiškai badavau“, – pasakoja Lina.
„Po inksto transplantacijos fizinė būklė pagerėjo, tačiau atsirado naujų iššūkių – nuolatinis vaistų vartojimas, imuniteto slopinimas, kūno pokyčiai, tokie kaip svorio augimas bei tinimas. Buvo sunku susitaikyti, mane gatvėje pažįstami vos atpažindavo. Tuo pačiu teko atsisakyti ir labai mėgstamo darbo – buvau itin aktyvi, bet supratau, kad taip, kaip anksčiau, gyventi nebegaliu. Dabar daugiau laiko skiriu poilsiui, rūpinuosi savimi ir po truputį jaučiuosi geriau. Labai padėjo bendravimas su panašaus likimo žmonėmis, artimųjų palaikymas ir specialistų pagalba“, – sako Lina.
Baigiamajame žodyje primintina: jei jus kamuoja nepraeina ir nežinoma kilmė odos niežėjimas, atsirado nuolatinis nuovargis arba sunkiai kontroliuojamas kraujospūdis, kreipkitės į gydytoją ir prašykite inkstų funkcijos tyrimų. Ankstyva diagnostika ir gydymas — geriausia prevencija klastingoms komplikacijoms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.