Saulė šviečia ilgiau, tačiau daugelis vis dar jaučia stiprų ryto nerimą: sunku pakilti iš lovos, dieną vargina mieguistumas ir jėgų trūkumas. Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Vieversytė paaiškina, kodėl tokie simptomai atsiranda, ir pateikia praktines rekomendacijas, kaip pagerinti savijautą.
Priežastys – ne tik tinginystė
Viena iš pagrindinių priežasčių – sezoniškumas ir su juo susijęs vitamino D trūkumas. Net kai dienos ilgėja, saulės intensyvumo gali dar nepakakti, todėl kraujyje sumažėja vitamino D koncentracija, o tai tiesiogiai veikia energijos lygį ir nuotaiką. Be to, laikrodžių persukimas vasaros laiku verčia keltis anksčiau nei įprasta, sutrinka cirkadiniai ritmai ir sumažėja miego efektyvumas.
Nuovargį gali lemti ir kitos medicininės būklės: depresija, obstrukcinė miego apnėja, mažakraujystė, skydliaukės funkcijos sutrikimai, Parkinsono liga. Tam tikri vaistai (benzodiazepinai, antihistamininiai vaistai, opioidiniai analgetikai, antipsichotikai) taip pat gali slopinti budrumą. Alkoholio piktnaudžiavimas, narkotinių medžiagų vartojimas, magnio trūkumas ar mažas fizinis aktyvumas – dar vieni svarbūs faktoriai.
Kas padės kasdieniame gyvenime
Pirmiausia verta peržiūrėti dienotvarkę: reguliariai eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, vengti ekranų bent valandą prieš miegą ir nevalgyti likus maždaug dviem valandoms iki užmiegant. Laikytis miego higienos – tamsi ir vėdinama miegamojo erdvė, vengti didelio kofeino kiekio po pietų.
Trumpalaikė energijos injekcija dažnai suteikiama kava, tačiau kofeino poveikis yra laikinas, o ilgalaikė kasdienė vartosena sukuria toleranciją. Per didelis kofeinas gali sukelti drebulį, širdies permušimus, nerimą ir sutrikdyti vėlesnį miegą. Vietoje to gydytoja rekomenduoja lengvą mankštą, pasivaikščiojimą gryname ore, patalpų vėdinimą ir pakankamą skysčių vartojimą – šie paprasti veiksniai gerina budrumą natūraliai.
Svarbu pavalgyti sveikus pusryčius: baltymų ir kompleksiškų angliavandenių derinys padeda išvengti pietų energijos kritimo.
Reguliarus fizinis aktyvumas gerina miego kokybę ir mažina dienos mieguistumą.
Kada kreiptis į gydytoją ir kokius tyrimus atlikti
Jei ilgalaikis nuovargis trukdo kasdienei veiklai, blogina miego kokybę arba kelia grėsmę (pvz., užmigdymas prie vairo), būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas įvertins galimas psichologines priežastis, medikamentų poveikį ir skirs reikalingus tyrimus.
Dažniausiai rekomenduojami kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, gliukozė, skydliaukės hormonai, feritinas, vitamino D koncentracija, vitaminas B12, folio rūgštis ir kalcio kiekis. Esant įtarimams dėl miego apnėjos ar depresijos, gali prireikti specializuotų tyrimų ar konsultacijų.
Apibendrinant – nuovargis ir mieguistumas dažnai yra daugelio veiksnių derinys. Laikantis miego higienos, koreguojant gyvenimo būdą ir, prireikus, gydytojo nurodymų bei tyrimų, daugumai pacientų savijauta pagerėja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.