Kauno klinikos diegia modernią pneumatinio transportavimo sistemą, kurios trasa siekia apie 8,5 km. Tai ilgiausia tokio tipo sistema Lietuvoje — ji jungia 91 skyrių ir veikia per 107 siuntimo stoteles. Sistemos įdiegimas leidžia ženkliai sutrumpinti laiko tarpus tarp mėginių paėmimo ir jų pristatymo į laboratorijas, taip pagerinant diagnostikos greitį ir suteikiant gydytojams bei slaugytojams daugiau laiko pacientų priežiūrai.
Kaip veikia sistema ir ką ji pakeičia kasdienybėje
Pneumopaštu naudojamos specialios kapsulės, į kurias sandariai dedami dokumentai arba kraujo ir audinių mėginiai. Laboratorinės medicinos klinikoje įrengtos penkios stotys, o kapsulės juda beveik 6 metrų per sekundę greičiu, todėl siuntos pasiekia tikslą per kelias sekundes ar minutes, priklausomai nuo atstumo. „Ilgiausia pneumopašto vamzdyno trasa siekia apie 2,3 km. Vamzdžiais skrieja specialios kapsulės, į kurias sandariai sudedami dokumentai arba kraujo, audinių mėginiai ir siunčiami į norimą skyrių“, – sistemos veikimo principą aiškina Kauno klinikų Elektros ūkio skyriaus vadovas Ramūnas Jasulevičius.
Prieš diegiant pneumopaštą, medicinos personalui tekdavo fiziškai nešti siuntas per didelę, miestelio dydžio 36 ha teritoriją. Dabar procesai yra automatizuoti: siuntų kiekis sudaro apie 1 600 per dieną, o prognozuojama, kad per mėnesį kapsulių bus išsiųsta daugiau nei 50 tūkst. Kartų per dieną sutaupomas personalo laikas leidžia skirti daugiau dėmesio pacientų priežiūrai ir sudaro sąlygas efektyvesnei darbo organizacijai.
Nauda pacientams ir personalui
Greitesnis mėginių pristatymas trumpina diagnostikos laukimo laiką, ypač svarbu skubios pagalbos skyriuose, kur mėginiai paimami visą parą. „Jaučiame didelį proceso palengvinimą, kai dėl kiekvieno mėgintuvėlio nereikia eiti į kitame ligoninės korpuse esančias laboratorijas“, – džiaugiasi SPS vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė Liana Mitkienė. Laikas, kuris anksčiau buvo skirtas siuntų nešimui, dabar gali būti skirtas tiesioginiam pacientų aptarnavimui, stebėsenai ir kitiems medicininiams darbams.
Be to, sistema mažina klaidų riziką, susijusią su žmogaus faktoriaus transportavimo metu, užtikrina geresnę mėginių sekamumą ir galimybę greičiau reaguoti į kritines laboratorines išvadas.
Tokia vidinė logistika ypač aktuali stambiems gydymo centrams, kur tarp korpusų ir skyrių būna dideli atstumai.
Investicija, saugumas ir tolesnės perspektyvos
Pneumopašto sistema Kauno klinikoms atsiėjo 598 950 eurų ir buvo finansuota iš įstaigos lėšų. Įdiegus tokį sprendimą tenka užtikrinti ne tik techninę priežiūrą ir periodinį aptarnavimą, bet ir griežtą mėginių identifikaciją, sandarumą bei saugų logistikos procesų integravimą su ligoninės informacinėmis sistemomis. Sistemos eksploatacija reikalauja nuolatinės priežiūros, operatyvaus gedimų šalinimo ir personalo apmokymo dirbti pagal naujus procesus.
„Kauno klinikos yra miestelio tipo ligoninė, išsidėsčiusi 36 ha teritorijoje, todėl dokumentų ir mėginių transportavimas užtrukdavo pakankamai ilgai. Nors pneumopaštas nėra nauja sistema, šiais laikais ją naudoja moderniausios pasaulio ligoninės, optimizuodamos transportavimo procesą įstaigos viduje, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. – Kauno klinikų veikla yra orientuota į pacientą, dėl to priimami vadybiniai sprendimai užtikrina efektyvesnę veiklą tam, kad kuo daugiau laiko būtų skiriama būtent jam.“
Tokie sprendimai rodo, kad investicijos į vidinę logistiką gali turėti tiesioginę įtaką sveikatos priežiūros kokybei ir pacientų pasitenkinimui. Pneumopašto diegimas gali tapti pavyzdžiu kitoms didelėms sveikatos įstaigoms Lietuvoje ir regione.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.