Tik apie 20 procentų Lietuvos gyventojų gali pasigirti visiškai sveikais dantimis. Tai rodo, kad dantų sveikatos problemos yra plačios ir dažnos: nuo ėduonies iki ankstyvo dantų netekimo. Daugelis suaugusiųjų perduoda netinkamas higienos ir priežiūros praktikas savo vaikams, todėl prevencijos ir sistemingumo trūkumas tampa visuomenės sveikatos iššūkiu.
Kodėl žmonės vengia odontologų?
Vienas iš svarbių veiksnių – baimė. Ji dažnai susijusi su skausmu ar nepatenkinamomis ankstesnėmis patirtimis, todėl žmonės į odontologą ateina tik tuomet, kai problema jau yra pažengusi. Tai padidina gydymo sudėtingumą, pailgina atsigavimą ir didina gydymo išlaidas.
– Žmonės dažnai bijo odontologų. Kodėl?
– Taip. Iš tiesų, nemažai žmonių bijo odontologų ir dėl savaime suprantamų priežasčių, nes pas jį einame dėl nelabai malonių atvejų, pavyzdžiui, skausmo. Tada gydymas būna sudėtingesnis. Dėl to Vilniaus visuomenės sveikatos biuras rekomenduoja pas odontologus lankytis profilaktiškai, kai tai tik įprasta procedūra. Tada mes ateiname, nusišypsome ir gydytojas pažiūri mūsų burnos būklę. Tada, manau, ir pats procesas būtų daug malonesnis.
Kokie yra pagrindiniai trūkumai kasdienėje priežiūroje?
Dažniausios klaidos – nereguliarus valymas, netinkamas valymo būdas (per didelis slėgis arba per trumpos valymo sesijos), tarpdančių nevalymas ir per didelis cukraus vartojimas. Nepakankama profilaktika skatina ėduonį, dantenų uždegimus ir ilgainiui – dantų netekimą. Be to, daugelis neįvertina burnos sveikatos ryšio su bendra savijauta ir kitomis ligomis.
– Kiek tokių lietuvių yra, kurie maloniai eina pas odontologą?
– Tokių duomenų neturime, tačiau statistika, kurią mes turime, rodo, kad beveik 80 procentų Lietuvos gyventojų turi ėduonį. Tai reiškia, kad mūsų mitybos principai nėra tinkami ir dantų valymo kokybė nėra pakankama.
Praktiniai patarimai ir prevencija
Rekomenduojama valyti dantis bent du kartus per dieną, naudoti minkštą šepetėlį ir tinkamą dantų pastą su fluoru.
Tarpdančių valymas siūlu arba tarpdančių šepetėliu yra būtinas, nes dantis „šepetėliu“ nepasiekiami paviršiai kaupiasi apnašų. Svarbu vengti per didelio cukraus kiekio maiste ir gėrimuose – cukrus yra pagrindinis ėduonies veiksnys.
– Ar yra ir daugiau ženklų, kad žmonės nesirūpina savo burnos ertme ir dantų būkle?
– Galime įvardyti, kas yra sveikas žmogus odontologiniu atžvilgiu. Tai žmogus, kuris turi visus 32 dantis ir neturi ėduonies. Pagalvokime, kiek yra tokių žmonių, kurie turėtų 100 procentų sveikus dantis. Remiantis statistika, tokių yra tik 20 procentų.
Reguliarios profilaktinės apžiūros – bent kartą per metus – leidžia aptikti ankstyvus pokyčius ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms. Užaugusių vaikų dantims taip pat labai svarbu stiprinimas ir tinkamos priemonės. Skalavimo skysčiai vaikams iki 6 metų paprastai nerekomenduojami; specialistas patars, kokias priemones naudoti saugiai.
– Kaip dažnai reikėtų lankytis pas odontologą?
– Pas odontologą privaloma apsilankyti bent kartą metuose, ypač vaikams ir mokiniams, kuriems yra būtina pristatyti sveikatos pažymą, kurioje irgi yra odontologo išvada apie jo burnos būklę. Ar reikia dažniau? Tai priklauso nuo to, kokia yra mūsų dantų būklė. Tačiau tai gali įvertinti odontologas, pavyzdžiui, pastebėjus kažkokius neigiamus pokyčius.
– Nuo kelių metukų vaiką reikėtų vesti pas burnos higienistą?
– Remiantis statistika, jau 3 metų vaikai turi plombuotus dantis, tai reiškia, kad higiena nėra pakankama. Mūsų įgūdžiai nėra pakankamai geri, mes praleidžiame krūminius dantis, jų nepasiekiame, todėl higienistas yra tinkamas kelias. Jis gali pamatyti, kur susikaupia apnašos ir jas pašalinti. Vaikams irgi atliekama profilaktiškai procedūra.
Jei kyla abejonių dėl priemonės ar technikos, pasiklauskite savo odontologo – jis rekomenduos priemones ir dažnumą, pritaikytą būtent jums.
– Kaip pamatyti, kad jūsų burnai reikia jau nebe įprastos priežiūros, o skubios pagalbos?
– Jeigu nėra skausmo, mums reikia remtis vizualiu vaizdu. Jeigu matome spalvinius pakitimus, jeigu matome, kad dantis dygsta ne toje vietoje, kur turėtų, tada reikia lankytis pas gydytoją, kuris pasakys, ką reikia daryti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.