Daugelis sergančiųjų cukriniu diabetu remiasi vien ryto priešpusrytiniais gliukozės matavimais, manydami, kad normalus rezultatas reiškia gerą ligos kontrolę. Tačiau toks vienpusis požiūris gali klaidinti: gliukozės kiekis kinta visos dienos metu, jį veikia mityba, fizinis aktyvumas, stresas ir miego kiekis. Straipsnyje aiškiname, kodėl verta stebėti rodiklius įvairiais paros momentais ir kaip paprasti kasdieniai pokyčiai gali pagerinti gliukozės valdymą.
Kodėl vien rytinis matavimas klaidina?
Dažna klaida – gliukozę matuoti tik ryte prieš pusryčius. „Sergantieji II tipo cukriniu diabetu neretai gliukozę matuoja tik ryte prieš pusryčius, tačiau normali rytinė glikemija dar nereiškia, kad liga kontroliuojama gerai. Padidėję rodikliai dažnai išryškėja praėjus vienai ar dviem valandoms po valgio arba vakare. Taip pat pasitaiko, kad žmonės gliukozę matuoja tik tada, kai pasijunta blogai. Tokiu atveju prarandama galimybė suprasti, kaip rodiklius veikia mityba, fizinis aktyvumas, vaistai ar patiriamas stresas”, – aiškina šeimos gydytoja.
Praktika rodo, kad postprandialiniai (po valgio) rodikliai ir vakariniai matavimai dažnai parodo problemas, kurių nereikštų tik remiantis ryto verte. Todėl patartina atlikti papildomus matavimus valandą arba dvi po pagrindinių valgymų bei vakare prieš miegą, ypač keičiant vaistus ar mitybą.
Mityba, judėjimas ir kasdieniai įpročiai
„Nors šiandien turime daug medikamentinio gydymo galimybių, ligos kontrolė reikalauja nuoseklių kasdienių pastangų, todėl klaidų vis dar pasitaiko. Viena didžiausių – manyti, kad pradėjus vartoti vaistus daugiau nieko keisti nereikia. Vaistai padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau jie nepašalina pagrindinių II tipo cukrinio diabeto priežasčių: atsparumo insulinui, antsvorio ar mažo fizinio aktyvumo. Jeigu žmogus ir toliau persivalgo, mažai juda, nuolat patiria stresą ar neišsimiega, organizmui vis tiek sunku efektyviai panaudoti insuliną”, – sako R.Venckuvienė.
„Mityba tiesiogiai veikia gliukozės kiekį kraujyje, kūno svorį ir jautrumą insulinui, todėl svarbu ne tik tai, ką žmogus valgo, bet ir kiek bei kaip dažnai.
Rezultatus dažnai pablogina produktai, kurie greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje: balta duona, balti ryžiai, bandelės, pyragaičiai, saldainiai, saldinti gėrimai. Taip pat didelės įtakos turi dažnas užkandžiavimas, nes nuolatinis valgymas neleidžia gliukozės kiekiui grįžti į įprastas ribas tarp valgymų. Dėl to svarbu rinktis daugiau skaidulų turinčius produktus: daržoves, ankštines kultūras, viso grūdo gaminius, kurie gliukozės kiekį didina lėčiau”, – aiškina šeimos gydytoja.
Rekomenduojama kontroliuoti porcijų dydžius, planuoti valgymus ir vengti snakų tarp pagrindinių valgymų. Skaidulos, baltymai ir sveikos riebiosios rūgštys padeda sulėtinti cukraus įsisavinimą ir palaikyti stabilias glikemijas.
I tipo diabeto ypatumai, HbA1c ir praktiniai žingsniai
„Sergant I tipo cukriniu diabetu viena dažnesnių klaidų – per dažnas korekcinių insulino dozių leidimas, kai gliukozė koreguojama dar nespėjus suveikti ankstesnei insulino dozei. Dalis pacientų daugiau dėmesio skiria padidėjusiai gliukozei nei pasikartojančioms naktinėms hipoglikemijoms, kurios gali būti pavojingos. Dėl šios priežasties gliukozės kiekį geriausia pasimatuoti ir vakare prieš miegą.
Svarbiausias ilgalaikės diabeto kontrolės rodiklis yra glikuotas hemoglobinas, arba HbA1c, parodantis vidutinę gliukozės kontrolę per pastaruosius tris mėnesius. Daugeliui pacientų siekiama, kad šis rodiklis būtų mažesnis nei 7 proc., tačiau tikslai visada nustatomi individualiai – jie priklauso nuo paciento amžiaus, diabeto trukmės, hipoglikemijų rizikos ir bendros sveikatos būklės”, – pažymi R.Venckuvienė.
Praktiškai: matuokite gliukozę prieš valgį, vieną–dvi valandas po pagrindinių valgymų, prieš ir po fizinio krūvio, bei vakare. Veskite matavimų dienoraštį – tai padės gydytojui koreguoti gydymą ir mitybos planą.
Stresas, miegas ir motyvacija
„Patiriant stresą organizme padidėja kortizolio ir adrenalino kiekis, todėl kepenys išskiria daugiau gliukozės į kraują, didėja atsparumas insulinui, o cukraus kiekis gali kilti net nieko nevalgius. Dėl ilgalaikio streso prastėja miegas, dažniau persivalgoma, didėja potraukis saldžiam ir riebiam maistui.
Kadangi cukrinis diabetas yra lėtinė liga, reikalaujanti nuolatinės savikontrolės, dalis pacientų ilgainiui patiria emocinį nuovargį – pavargsta matuoti gliukozę, laikytis mitybos plano, mažėja motyvacija vartoti paskirtus vaistus. Todėl staiga pablogėjus gliukozės rodikliams priežastis gali slypėti ne tik mityboje, bet ir ilgalaikiame strese, nepakankamame miege ar emociniame išsekime”, – pabrėžia R.Venckuvienė.
„Dažniausiai ilgalaikę sėkmę lemia ne tobuli sprendimai, bet nuoseklumas. Reguliarus vaistų vartojimas, fizinis aktyvumas, mitybos planas ir gliukozės stebėjimas padeda išlaikyti gerą ligos kontrolę net tada, kai motyvacija sumažėja. Apie sunkumus verta kalbėtis su savo šeimos gydytoju – kartu galima išsikelti individualius tikslus, aptarti kliūtis ir rasti sprendimus”, – pabrėžia medikė.
Apibendrinant: neapsiribokite vienu rytiniu matavimu. Planuokite matavimus įvairiais paros momentais, atkreipkite dėmesį į mitybą, fizinį aktyvumą, miegą ir emocinę sveikatą, ir kartu su gydytoju susidarykite praktišką, individualų kontrolės planą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.