Venų varikozė yra viena dažniausiai pasitaikančių kraujagyslių ligų, kuri ne tik gadina kojų estetinį vaizdą, bet ir sukelia rimtų sveikatos komplikacijų. Kraujagyslių chirurgas Viktoras Šliaužys akcentuoja, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis šios ligos išsivystymą, yra paveldimumas. Jeigu venų varikoze serga vienas tėvų, moteriškos lyties palikuonių rizika susirgti siekia net 62 proc., o jeigu serga abu – pasiekiama net 90 proc. Vyriškos lyties atstovų tikimybė susirgti siekia apie 25 proc., nes net ir vieno iš tėvų sirgimas gali paveikti palikuonis.
Venų varikozės kilmė ir vystymasis
Manoma, kad ši liga yra susijusi su žmonių evoliucijos eiga. Pradėjus vaikščioti vertikaliai, veninė kraujotaka susidūrė su sunkumais įveikiant gravitaciją, todėl atsirado vožtuvų sistema, kuri reguliuoja kraujo tekėjimą širdies link. Kai dėl įvairių priežasčių šie vožtuvai pradeda tinkamai neveikti, venose kaupiasi kraujas, o tai sukelia varikozės išsivystymą.
Ligai būdingi simptomai ir pavojingos komplikacijos
Pradinėse ligos stadijose simptomai gali būti nepastebimi, tačiau pirmieji požymiai – paryškėjusios venos, voratinkliniai rezginiai ar mazgeliai – jau gali kelti nerimą. Laikui bėgant, dėl didėjančio veninio spaudimo gali atsirasti kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, niežėjimas ir mėšlungis, ypač vakare ar šiltuoju metų laiku.
Negaunant tinkamo gydymo, varikozinių mazgų skaičius didėja, atsiranda lipodermatosklerozė, hiperpigmentacija, o pažengusioje stadijoje – trofinės opos, kurios ilgai negyja ir gali komplikuotis infekcijomis. Be to, liga gali išprovokuoti venų trombozę, ypač giliųjų venų, kuri gali sukelti net gyvybei pavojingą plaučių arterijų tromboemboliją.
Faktoriai, skatinantys ligos progresavimą
Venų varikozė dažnai siejama su ilgalaikiu sėdėjimu ar stovėjimu darbe, taip pat su hormoniniais pokyčiais nėštumo metu. Kita vertus, aktyvus gyvenimo būdas – dažnas vaikščiojimas, bėgiojimas ar važiavimas dviračiu – padeda stiprinti kojų raumenis, kurie veikia kaip natūralūs veninio kraujo siurbliai, mažinantys ligos riziką ir jos progresavimą.
Šiuolaikinės gydymo galimybės
Kraujagyslių chirurgas pabrėžia, kad svarbu laiku kreiptis į specialistą – jis gali atlikti echoskopinį tyrimą vožtuvų funkcijai įvertinti ir nustatyti pažeistą veną. Gydymo strategija priklauso nuo ligos eigos, tačiau dažniausiai taikomas planinis intervencinis arba chirurginis gydymas, nes konservatyvios priemonės – kompresinės kojinės, vaistai ir tepalai – tik palengvina simptomus, bet nesustabdo ligos progresavimo.
Minimaliai invazinė skleroterapija yra efektyvus būdas pacientams, norintiems pašalinti matomus venų tinklus ar teleangiektazijas be didesnio diskomforto. Tuo tarpu pacientams, kuriems liga pažengusi arba pasikartoja po operacijos, skleroterapija atliekama echoskopo kontrolėje, siekiant užtikrinti tikslų gydymą.
Auksinis gydymo standartas yra endoveninė lazerinė venų abliacija, kurią chirurgai vertina dėl jos minimaliai invazinio pobūdžio ir efektyvumo. Procedūra atliekama vietinėje nejautroje, trunka iki valandos, o pacientas gali beveik iš karto grįžti į kasdienę veiklą. Šios operacijos sėkmės rodiklis yra 97–98 proc., o ji taikoma net ir pažengusiose ligos stadijose arba esant gretutinėms ligoms.
Prevencijos ir ankstyvo kreipimosi svarba
Venų varikozė gali varginti žmones bet kokiame amžiuje, net paauglystėje, tad reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvuosius simptomus ir nedelsti kreiptis į gydytoją. Laiku pradėtas gydymas ne tik užkerta kelią ligos progresavimui, bet ir padeda išvengti sunkių komplikacijų, gerina gyvenimo kokybę ir išsaugo kojų estetiką.
Kraujagyslių chirurgas Viktoras Šliaužys
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.