Skrandžio vėžys pasaulyje išlieka vienu iš dažniausių onkologinių susirgimų – kasmet diagnozuojama maždaug milijonui žmonių. Dėl savo pradinio laikotarpio subtilumo ir simptomų panašumo į įprastus virškinimo sutrikimus ligą dažnai nustatoma vėlai, kai gydymo galimybės yra ribotesnės. Todėl svarbu žinoti pagrindinius įspėjamuosius ženklus, rizikos faktorius ir prevencinius veiksmus, kurie gali sumažinti susirgimo tikimybę.
Pirmieji signalai, kurių nereikėtų ignoruoti
Ligai prasidėjus dažniausiai skundai yra nelabai išreikšti arba priskiriami kasdienei diskomforto priežasčiai. „Ankstyvi skrandžio vėžio simptomai dažniausiai primena įprastus virškinimo sutrikimus, tokius kaip pykinimas, apetito pokyčiai, nevirškinimo jausmas, rėmuo, spaudimo ar sunkumo pojūtis viršutinėje pilvo dalyje.
Vienas iš pirmųjų ženklų taip pat yra neįprastai greitas sotumo jausmas. Žmogus gali pasijusti sotus vos po kelių kąsnių, lyg skrandis prisipildytų akimirksniu”, – aiškina S. Morkūnas. Reikėtų susirūpinti, jei tokie simptomai kartojasi kasdien, tęsiasi kelias savaites, nesumažėja keičiant mitybą ar vartojant įprastus vaistus.
Ryškesni požymiai, į kuriuos privalu kreiptis į gydytoją
Ypatingai pavojingi simptomai – nuolatinis apetito praradimas, reikšmingas nepaaiškinamas svorio kritimas, stiprus nuovargis, vėmimas arba kraujo buvimas išmatose ar vėmale. Į gydytoją būtina kreiptis skubiai, jei pasireiškia minėti požymiai: tai gali rodyti pažengusią ligos stadiją arba komplikacijas, reikalaujančias greitos diagnostikos.
Kas didina riziką?
Rizikos veiksniai apima tiek genetinius, tiek gyvenimo būdo aspektus. Statistika rodo, kad vyrai serga dažniau nei moterys, o didžiausias sergamumas pastebimas 60–75 metų amžiaus grupėje. Rūkymas riziką padidina kone du kartus, perteklinis alkoholio vartojimas ir gausus perdirbtos mėsos vartojimas taip pat siejami su padidėjusia rizika. Be to, nepakankamas vaisių ir daržovių kiekis mityboje, chroniškos skrandžio ligos, uždegimai ir opos prisideda prie galimos ligos raidos.
H. pylori – reikšmingas veiksnys
Ilgalaikis skrandžio gleivinės pažeidimas, dažnai sukeltas H. pylori bakterijos, žymiai didina riziką. „Mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad H. pylori yra atsakinga už maždaug 70–80 proc. skrandžio vėžio atvejų, todėl buvo Pasaulio sveikatos organizacijos buvo paskelbta kaip kancerogenas. Negana to, ši bakterija yra siejama ir su kitais onkologiniais susirgimais”, – vardija S. Morkūnas. Testavimas ir, esant reikalui, gydymas nuo H. pylori gali būti svarbi prevencijos dalis.
Prevencija ir ankstyvoji diagnostika
„Sveikiems žmonėms, nejaučiantiems jokių nusiskundimų, profilaktiniai skrandžio vėžio tyrimai dažniausiai nėra būtini.
Tačiau jei žmogus turi ilgalaikių skrandžio problemų, kenčia nuo stipraus rėmens, yra turėjęs H. pylori infekciją arba šeimoje pasitaikė skrandžio vėžio atvejų, gydytojai gali rekomenduoti endoskopiją ar kitus tyrimus”, – sako vaistininkas. Be diagnostikos, svarbu keisti gyvenimo būdą: mesti rūkyti, riboti alkoholį, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, mažinti perdirbtos mėsos kiekį ir palaikyti fizinį aktyvumą.
„Tai, kaip rūpinamės savo sveikata dabar, bus labai svarbu ateityje. Stenkimės išlaikyti sveiką gyvenimo būdą, užtikrinkime, kad organizmas gautų visas jam reikalingas medžiagas, skirkime laiko sportui, pakankamai ilsėkimės ir stebėkime savo savijautą”, – priduria S. Morkūnas. Stebėkite pokyčius savo kūne ir kreipkitės į gydytoją laiku – ankstyva diagnozė iš esmės pagerina gydymo sėkmę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.