Ukrainiečiai įvardijo šalis, kurias būtų pasirengę ginti nuo Rusijos: Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje
Nauja visuomenės nuomonės apklausa Ukrainoje atskleidė, kaip šalies gyventojai vertina galimą Ukrainos kariuomenės dalyvavimą ginant kitas Europos valstybes Rusijos agresijos atveju. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausio palaikymo sulauktų Lietuva – būtent ją ukrainiečiai dažniausiai įvardijo kaip šalį, kurią būtų pasirengę ginti.
Apklausą atliko Ukrainos sociologinių tyrimų bendrovė „Rating Group“. Respondentų buvo prašoma įsivaizduoti scenarijų, kuriame Rusija pradeda karinę agresiją prieš tam tikras Europos valstybes, ir atsakyti, ar pritartų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimui ginant šias šalis.
Lietuva – apklausos viršūnėje
Tyrimo duomenimis, net 63 proc. apklaustų ukrainiečių pritarė idėjai, kad Ukrainos kariuomenė galėtų dalyvauti ginant Lietuvą. Tuo metu 33 proc. tokiam sprendimui nepritarė. Tai buvo aukščiausias palaikymo rodiklis tarp visų apklausoje minimų valstybių.
Nedaug nuo Lietuvos atsiliko Latvija, kuri surinko 62 proc. palaikymą. Estiją buvo pasirengę ginti 61 proc. respondentų, Moldovą – 60 proc., Suomiją – 59 proc., o Lenkiją – 58 proc. apklaustųjų.
Nors skirtumai tarp valstybių nėra labai dideli, būtent Lietuvos atsidūrimas pirmoje vietoje sulaukė daugiausia dėmesio. Tai vertinama kaip ženklas, rodantis itin palankų ukrainiečių požiūrį į Lietuvą ir jos vaidmenį remiant Ukrainą nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Kodėl Lietuva sulaukia tokio palaikymo?
Nuo 2022 metų Lietuva išlieka viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje. Lietuvos valdžia nuosekliai teikia karinę, humanitarinę ir finansinę paramą Ukrainai, o šalies politikai tarptautinėse organizacijose nuolat ragina stiprinti spaudimą Rusijai.
Per pastaruosius metus Lietuva Ukrainai perdavė įvairios karinės technikos, amunicijos, oro gynybos priemonių ir organizavo mokymus ukrainiečių kariams. Lietuvos visuomenė taip pat aktyviai prisidėjo prie paramos iniciatyvų – buvo renkamos lėšos dronams, radarams, transporto priemonėms ir kitai reikalingai įrangai.
Politikos analitikai pastebi, kad būtent nuoseklus ir viešai matomas Lietuvos palaikymas galėjo turėti įtakos tokiems apklausos rezultatams.
Daliai ukrainiečių Lietuva tapo viena artimiausių sąjungininkių Europoje.
Baltijos šalys ukrainiečių akyse – tarp svarbiausių partnerių
Apklausos rezultatai rodo, kad itin aukštai vertinamos visos Baltijos valstybės. Lietuva, Latvija ir Estija užėmė pirmąsias tris vietas tarp šalių, kurias ukrainiečiai būtų labiausiai linkę ginti.
Ekspertai tai sieja ne tik su politine parama, bet ir su bendru istoriniu kontekstu. Baltijos valstybės ilgą laiką buvo tarp garsiausių perspėjančių balsų Europoje dėl galimos Rusijos grėsmės. Dar prieš 2022 metų invaziją šių šalių politikai ragino Vakarus rimčiau vertinti Kremliaus veiksmus.
Po karo pradžios Baltijos valstybės tapo vienomis aktyviausių Ukrainos rėmėjų NATO ir Europos Sąjungoje. Dėl to Ukrainoje jos dažnai suvokiamos kaip patikimos partnerės, kurios ne tik deklaruoja paramą, bet ir imasi konkrečių veiksmų.
Apklausa atspindi ne tik karinį, bet ir emocinį palaikymą
Sociologai pažymi, kad tokio pobūdžio apklausos nebūtinai rodo realias karines galimybes ar būsimus politinius sprendimus. Dažniau jos atspindi visuomenės emocinį požiūrį į kitas šalis ir vertina, kurios valstybės laikomos artimiausiomis sąjungininkėmis.
Šiuo atveju ukrainiečių atsakymai gali būti suprantami kaip solidarumo išraiška toms valstybėms, kurios aktyviai rėmė Ukrainą sudėtingiausiu laikotarpiu.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad karo metu visuomenės nuomonė dažnai formuojasi ne tik pagal geopolitinius interesus, bet ir pagal tai, kurios šalys demonstruoja realią pagalbą bei palaikymą.
Rusijos grėsmė Baltijos regione išlieka jautri tema
Apklausos rezultatai paskelbti tuo metu, kai saugumo situacija regione išlieka įtempta. Pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalys ir Suomija ne kartą fiksavo oro erdvės pažeidimus bei įvairias provokacijas netoli savo sienų.
Lietuvos Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis neseniai teigė, kad nors tiesioginės karinės grėsmės lygis šiuo metu nėra reikšmingai išaugęs, Rusijos retorika tampa vis agresyvesnė. Pasak jo, prieš Baltijos valstybes aktyviai vykdomos informacinės operacijos, kuriomis siekiama mažinti paramą Ukrainai ir kelti visuomenėje nesaugumo jausmą.
Ekspertų vertinimu, tokios apklausos taip pat parodo, kad Ukrainos visuomenė Baltijos šalis laiko svarbia saugumo architektūros dalimi ir partnerėmis, kurios karo metu demonstravo išskirtinį solidarumą.
Lietuvai – išskirtinis ukrainiečių pasitikėjimas
Nors apklausoje buvo vertinamos kelios valstybės, būtent Lietuva surinko daugiausia palaikymo. Tai rodo ne tik palankų ukrainiečių požiūrį į Lietuvos politiką, bet ir stiprų tarpusavio ryšį, susiformavusį per pastaruosius karo metus.
Politologų teigimu, tokie rezultatai yra savotiškas pasitikėjimo kreditas Lietuvai. Jie atspindi, kaip Ukrainos visuomenė vertina šalių elgesį krizės metu ir kurios valstybės jų akyse tapo tikromis sąjungininkėmis.
Kol karas Ukrainoje tęsiasi, tarpusavio solidarumas tarp valstybių išlieka vienu svarbiausių veiksnių. Naujausia apklausa parodė, kad Lietuvos indėlis Ukrainoje yra matomas ir vertinamas ne tik politiniu lygmeniu, bet ir pačių ukrainiečių visuomenėje.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.
Mano nuomone, jeigu tavo pagrindinė sritis yra sveikata, mityba ir sveika gyvensena, būtų protingiau daugiausia ir likti šioje srityje.
Geopolitika yra labai sudėtinga tema, reikalaujanti ne tik nuolatinio skirtingų šaltinių analizavimo, bet ir istorinio, karinio, ekonominio bei tarptautinių santykių konteksto supratimo. Vien televizijos naujienų ar kelių pasirinktų informacijos šaltinių nepakanka tam, kad būtų galima užtikrintai daryti plačias išvadas apie tokius sudėtingus klausimus.
Juolab kad net ir sveikatos temose, kurios yra tavo pagrindinė sritis, informacija reikalauja atsargumo, patikimų pirminių šaltinių ir kritinio vertinimo. Todėl prieš imantis dar sudėtingesnės temos, tokios kaip geopolitika, verta labai gerai įvertinti savo kompetencijos ribas.
Nemanau, kad kiekvienas žmogus turi būti nuomonės reiškėjas apie kiekvieną pasaulio įvykį. Kartais profesionaliausia yra kalbėti apie tai, ką iš tikrųjų gerai išmanai.
Taip pat norėčiau pasiūlyti prieš rašant geopolitinėmis temomis gerokai praplėsti informacijos šaltinių spektrą. Jeigu didžioji dalis informacijos apie karą ir tarptautinę politiką gaunama iš Lietuvos televizijos naujienų ar gana siauros pagrindinės žiniasklaidos dalies, neišvengiamai matoma tik viena daug platesnio informacinio vaizdo pusė.
Tai nereiškia, kad alternatyvūs šaltiniai automatiškai yra teisingi. Jie taip pat turi savo šališkumą, interesus ir ribotumus. Todėl svarbiausia ne aklai pasirinkti „vieną teisingą“ informacijos šaltinį, o lyginti skirtingas perspektyvas, tikrinti pirminius šaltinius ir atskirti faktus nuo komentarų bei interpretacijų.
Tą patį principą siūlyčiau taikyti ir tavo straipsnyje cituojamai „Rating Group“ apklausai: neapsiriboti vien pateiktais procentais, bet pasidomėti, kas yra organizacija, kas ją valdo, kaip finansuojami konkretūs tyrimai, kas juos užsakė, kokia buvo apklausos metodika ir kaip tiksliai buvo suformuluotas klausimas.
Ypač svarbu tai todėl, kad tavo straipsnio antraštė „Ukrainiečiai įvardijo šalis, kurias būtų pasirengę ginti nuo Rusijos“ yra stipresnė už patį apklausos klausimą. Tyrimas vertino, ar respondentai pritartų Ukrainos kariuomenės dalyvavimui ginant konkrečią valstybę Rusijos puolimo atveju. Tai nėra visiškai tas pats, kas teigti, jog ukrainiečiai patys būtų pasirengę kariauti už Lietuvą.
Jeigu reikalaujame kritiškai vertinti informaciją, tą patį standartą turėtume taikyti visiems šaltiniams – Lietuvos, Ukrainos, Vakarų, Rusijos ar alternatyviosios žiniasklaidos.
Geopolitiniai klausimai yra sudėtingi, todėl jų pateikimas kaip paprastos istorijos apie „geruosius“ ir „bloguosius“ gali netyčia didinti baimę, pyktį ir visuomenės susiskaldymą. O tai, mano nuomone, nelabai dera su jusu platforma, kurios pagrindinė kryptis yra sveikesnis, sąmoningesnis ir labiau subalansuotas gyvenimas.
Jeigu tavo tikslas yra padėti žmonėms gyventi sveikiau, daugiau dėmesio sveikatai, mitybai, kasdieniams įpročiams ir gerai savijautai, mano manymu, būtų daug naudingiau, negu bandyti tapti dar viena geopolitinių konfliktų komentatore.