Europoje paskelbtos nuogąstavimų bangos apie galimus Rusijos hibridinius išpuolius Lietuvoje sukėlė intensyvią diskusiją tarp kariuomenės ekspertų, krizių valdymo institucijų ir politikų. Nors pokalbis apie grėsmes aktyvėja, specialistai pabrėžia: nėra rodiklių apie artėjančią plataus masto karinę invaziją, tačiau rizika specifinėms provokacijoms išlieka reali ir reikalauja nuolatinio budrumo.
Ekspertų vertinimai
Karybos ekspertas, VU TSPMI docentas Deividas Šlekys pažymi, kad ilgalaikis Rusijos elgesys leidžia manyti apie tikslines, psichologinį poveikį darančias operacijas. „Mano manymu, situacija, kokia buvo, tokia ir lieka. Esmė ta, kad rusai tikrai nesustojo, todėl kalbos apie galimas provokacijas nėra naujiena“, – Eltai sakė karybos ekspertas.
Docentas atkreipia dėmesį, kad labiau tikėtinos ne plataus masto konvencinės operacijos, o preciziškos, lokalios priemonės: „Niekas šiuo metu nesiruošia mūsų užkariauti – nei šią akimirką, nei šiais metais. Šiuo atveju labiau tikėtini kokie nors specifiniai, labai preciziški antpuoliai ar provokacijos, kurios būtų skirtos ne tiek fizinei žalai sukelti, kiek rimtai panikai žmonių galvose pasėti”, – pažymėjo D. Šlekys. Jis taip pat pabrėžė sąjungininkų mechanizmų veikimą: „Žala minimali, niekas nenukentėjo, niekas nežuvo. Operacija buvo įvykdyta procedūriškai, labai sklandžiai. Taip veikia NATO”, – teigė jis.
Institucinė reakcija ir prevencija
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas primena, kad hibridinės grėsmės Lietuvai nėra naujos. „Rusijos hibridinis spaudimas prieš Lietuvą ir kitas Europos valstybes nėra naujas reiškinys. Nuo 2024 metų ir Lietuvoje jau fiksuota ne viena ataka ar provokacija, apimanti diversinius veiksmus, kibernetines ir informacines operacijas”, – Eltai sakė V. Vitkauskas. Jo teigimu, institucijų ankstyvi perspėjimai ir rekomendacijos įmonėms padeda mažinti riziką ir užkirsti kelią galimam sabotažui.
Vitkauskas ragina visuomenę remtis oficialia informacija ir vengti spekuliacijų. „Ankstyvas perspėjimas, institucijų pasirengimas ir visuomenės informavimas mažina provokacijų poveikį ir stiprina bendrą NATO atsparumą”, – teigė NKVC vadovas.
Jis taip pat pažymėjo: „Pagal iki šiol viešai paskelbtą oficialią informaciją nėra duomenų, kad į Lietuvos oro erdvę įskridę dronai būtų buvę nutaikyti į Lietuvos objektus”, – sakė V. Vitkauskas.
Ką tai reiškia visuomenei
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Tomas Martinaitis ragina vengti panikos ir neplatinti nepagrįstų prielaidų. „Jeigu bendrai įvertintume situaciją, sakyčiau, kad grėsmės lygis, kaip patvirtina ir žvalgybininkai, nėra pasikeitęs. Rusijos nenuspėjamumas išlieka. Galbūt šiek tiek keičiasi taktika, atsiranda kitokio formato veiksmų, bet esmė nesikeičia”, – Eltai sakė T. Martinaitis. Jis taip pat pabrėžė: „Pirmiausia nereikėtų kelti panikos ir neturėtų būti tų kalbų, kad mes visiškai nepasiruošę, kad mūsų niekas negins, kad galima abejoti mūsų vienybe”, – akcentavo jis.
Apibendrinant, specialistai rekomenduoja sekti oficialias žinias, laikytis institucijų nurodymų ir prisidėti prie bendro saugumo per informuotumą bei atsakingą elgesį. Prevencija, stiprios sąjungininkų priemonės ir visuomenės budrumas išlieka pagrindinė gynyba prieš hibridines grėsmes.