Užmaršumas kartais suvokiamas kaip senėjimo dalis, tačiau klinikiniai specialistai akcentuoja, kad atminties ir pažintinių funkcijų pokyčiai nėra vien tik neišvengiamos senatvės pasekmė. Svarbu atskirti įprastą pamiršimą nuo simptomų, kurie gali rodyti pradžią demencijai ar kitoms neurologinėms būklėms. Šiame tekste aptariame, kada pamiršimas yra normalus, kokie veiksniai didina riziką ir kokių veiksmų verta imtis profilaktiškai.
Kada užmaršumas laikomas įprastu?
Pamiršti raktus ar kartais neužsiminti vardo – tai dažni ir dažniausiai nekenksmingi reiškiniai, ypač kai jie retai pasitaiko ir nesutrikdo kasdienės veiklos. Laikina dėmesio stoka, stresas, miego trūkumas ar intensyvus informacijos srautas gali laikinai apkartinti atmintį. Tokiais atvejais žmonės paprastai prisimena vėliau, orientuojasi įprastoje aplinkoje ir geba atlikti kasdienes užduotis be didesnių sunkumų.
Kada reikėtų sunerimti?
„Sunerimti reikėtų, jei žmogus vis dažniau pamiršta neseniai vykusius įvykius, kartoja tuos pačius klausimus, sunkiau orientuojasi pažįstamoje aplinkoje, jam tampa sunkiau planuoti kasdienius darbus arba keičiasi elgesys ir asmenybė. Jei šie simptomai kartojasi ir trukdo kasdieniam gyvenimui, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją“, – sako gydytoja. Bet kurių tokių požymių pastebėjimas šeimoje ar darbo aplinkoje turėtų paskatinti rimtesnį pokalbį ir, prireikus, diagnostinius tyrimus.
Veiksniai, didinantys demencijos riziką
„Amžius ir genetika yra svarbūs rizikos veiksniai, tačiau jie nėra vieninteliai. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikas gyvenimo būdas, lėtinių ligų kontrolė ir aktyvus socialinis bei protinis gyvenimas gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką arba atitolinti jos pasireiškimą“, – teigia medikė. Tarp modifikuojamų rizikos veiksnių minimi arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, miego apnėja, depresija bei negydomi klausos sutrikimai.
Praktiniai patarimai smegenų sveikatai
„Svarbu ir streso kontrolė bei normalus kūno svoris“, – pažymi J.
Zeidotaitė-Marmokienė. Palaikyti pažintines funkcijas padeda reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas, rūkymo vengimas, saikingas alkoholio vartojimas bei protinė ir socialinė veikla. Be to, rekomenduojama reguliariai stebėti sveikatos rodiklius: kraujospūdį, gliukozę, cholesterolį ir kūno svorį.
„Svarbu reguliariai matuoti arterinį kraujospūdį, stebėti gliukozės ir cholesterolio rodiklius, kūno svorį, įvertinti širdies ir kraujagyslių riziką. Esant nusiskundimams ar rizikos veiksniams, gali būti tikslinga atlikti vitamino B12, folio rūgšties, skydliaukės funkcijos tyrimus, įvertinti klausą bei prireikus atlikti pažintinių funkcijų testus šeimos gydytojo kabinete“, – sako J. Zeidotaitė-Marmokienė.
Ką daryti artimiesiems?
Artimieji dažnai pastebi pirmuosius pokyčius, todėl jų įtaka yra labai svarbi. Nediskredituokite pastebėtų simptomų vien kaip „senatvės požymių“ ir nedelsdami aptarkite juos su šeimos gydytoju. Ankstyvas ištyrimas leidžia nustatyti galimas gydomas priežastis, pradėti reikiamą priežiūrą arba pasiūlyti gyvenimo būdo korekcijas, kurios gali sulėtinti pokyčius ir pagerinti kasdienį funkcionavimą.
Apibendrinant: nors visi kartais pamirštame vardus ar smulkius įvykius, nuolatinių, progresuojančių ar gyvenimą trikdančių atminties problemų negalima ignoruoti. Laiku imantis veiksmų ir keičiant gyvenimo įpročius galima reikšmingai sumažinti riziką ir išsaugoti smegenų sveikatą kuo ilgiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.