Nauji ilgo laikotarpio tyrimo duomenys rodo, kad širdies sveikata priklauso ne tiek nuo to, ar žmogus riboja angliavandenius, kiek nuo to, kokios kokybės produktus jis pasirenka. Harvardo universiteto mokslininkų vadovaujamas tyrimas, apėmęs maždaug 200 tūkst. vyrų ir moterų per beveik tris dešimtmečius, atskleidė, jog mažai angliavandenių ar mažai riebalų turinčios dietos gali duoti skirtingus rezultatus, priklausomai nuo maisto produktų kilmės ir perdirbimo laipsnio.
Ką parodė duomenys?
Tyrėjai nustatė, kad pagrindinis skirtumas slypi maisto kokybėje: dietos, kuriose dominuoja pilno grūdo produktai, daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir sveikieji riebalai (pvz., alyvuogių aliejus, riešutai, riebios žuvys), siejamos su geresniais širdies kraujagyslių rodikliais. Tuo tarpu planai, kuriuose mažai angliavandenių ar riebalų, bet vyrauja perdirbtas maistas, raudona bei perdirbta mėsa ir rafinuoti produktai, neparodė ilgalaikės naudos.
„Mūsų rezultatai parodė, kad svarbu ne vien sumažinti angliavandenių ar riebalų kiekį. Kur kas svarbiau, kokius produktus žmonės pasirenka sudarydami savo mitybos planą“, – teigė tyrimo vadovas, Harvardo universiteto epidemiologas Zhiyuanas Wu.
Biologiniai rodikliai ir rizikos veiksniai
Tyrimo dalyviai, kurie rinkosi įvairų, maistingą ir subalansuotą maistą, pasižymėjo aukštesniu „gerojo“ (HDL) cholesterolio kiekiu, mažesniu kūno riebalų procentu ir žemesniais uždegimo žymenimis. Tai koreliavo su mažesne koronarinių širdies ligų rizika – pagrindine širdies infarktų priežastimi. Tyrėjai pažymi, kad kokybiškos mažai angliavandenių ar mažai riebalų turinčios dietos gali veikti per panašius biologinius mechanizmus, pagerinančius širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.
Tyrimas akcentuoja tradicinį požiūrį į mitybą: ne tik makroelementų santykis, bet ir produktų įvairovė bei maistinių medžiagų kiekis yra esminiai veiksniai sveikatai.
„Tyrimas leidžia manyti, kad griežtos dietos, paremtos nuolatiniu kalorijų, angliavandenių ar riebalų skaičiavimu, daugeliu atvejų nėra būtinos.”
Tyrimo ribotumai ir praktiniai patarimai
Autoriai pripažįsta tyrimo ribotumus: mitybos duomenys rinkti remiantis dalyvių savarankiška ataskaita, o visi dalyviai buvo sveikatos priežiūros specialistai, todėl jų žinios ir prieiga prie medicinos paslaugų gali skirtis nuo bendrosios populiacijos.
Vis dėlto ilgasis stebėjimo periodas (virš 5,2 mln. žmogaus metų) suteikia reikšmingą duomenų bazę išvadoms.
Praktikoje tai reiškia, kad vietoj griežto angliavandenių ar riebalų skaičiavimo verta orientuotis į daugiau natūralaus maisto: rinktis pilno grūdo produktus, daržoves, vaisius, ankštines daržoves, žuvį ir sveikus riebalus, mažinti perdirbtų produktų, rafinuotų angliavandenių ir perdirbtos mėsos vartojimą. Tokia strategija suteikia lankstumo ir leidžia pritaikyti mitybą prie individualių poreikių, išlaikant širdies sveikatos naudą.
„Šis tyrimas padeda peržengti ilgus metus trunkančias diskusijas apie tai, kas geriau – mažai angliavandenių ar mažai riebalų turinti mityba“, – teigė Jeilio universiteto kardiologas Harlanas Krumholzas. Bendras mokslininkų konsensusas linksta prie to, kad maisto kokybė dažnai svarbesnė už vien tik makroelementų santykį.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.