Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2024 m. šalyje mirė beveik 37,5 tūkst. žmonių, iš kurių 50,8 proc. – dėl kraujotakos sistemos ligų. Tarp vyrų šios ligos sudarė 44,6 proc. visų mirčių, tarp moterų – 56,8 proc. Be to, 2024 m. kraujagyslių ir širdies ligomis sirgo net 17,6 tūkst. vaikų, todėl problema yra aktuali visuose amžiaus tarpsniuose.
Kaip atpažinti hipertenziją: neretai painiojama su įprastu nuovargiu
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atkreipia dėmesį, kad padidėjęs kraujospūdis dažnai vystosi be ryškių simptomų ir ilgą laiką gali būti nepastebėtas. Dažnai pasitaikantys požymiai – galvos skausmas, svaigulys, „rūkas akyse“, nuovargis ar širdies permušimai – neretai klaidingai priskiriami stresui ar pervargimui. Gydytojo žodžiai iliustruoja, kaip spaudimas veikia organizmą:
„Nuolat kilnojant svarsčius, auga rankų raumenys, intensyviai bėgiojant – kojų. Dėl didelio kraujospūdžio didėja širdies raumuo. O kadangi naujų kraujagyslių neatsiranda, esamoms tampa sunku pilnai aprūpinti padidėjusią širdį krauju. Be to, padidėjęs kraujospūdis žaloja ir pačias kraujagysles – jos standėja, siaurėja, didėja trombų rizika. Taip atsiranda aterosklerozės, insulto ar infarkto grėsmė“, – pasakoja V. Morozovas.
Kada kreiptis ir kokie tyrimai naudingi
Svarbu laiku atpažinti aukštą kraujospūdį. Gydytojas rekomenduoja kraujospūdį matuotis bent kartą per metus sveikiems žmonėms, o rizikos grupėms – dažniau. Vienas tiksliausių tyrimų yra 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas (AKSM), leidžiantis įvertinti dienos ir nakties rodiklius bei išvengti klaidingų diagnostinių išvadų, sukeltų vizito pas gydytoją metu pakilusio spaudimo.
Esant pastebimai hipertenzijai, pravartu pildyti kraujospūdžio dienyną – matuoti ryte, dieną ir vakare kelias savaites. Tokie duomenys padeda gydytojui tiksliau parinkti gydymą ir įvertinti gyvenimo būdo pokyčių efektyvumą.
Prevencija: kasdieniai įpročiai, kurie saugo širdį
Prevencijos pamatą sudaro sveikas gyvenimo būdas.
Morozovas akcentuoja Viduržemio jūros regiono mitybos principus: daugiau daržovių, ankštinių produktų, alyvuogių aliejaus, riešutų ir reguliari žuvies vartojimas. Riebiose žuvyse esančios omega-3 riebalų rūgštys prisideda prie širdies veiklos palaikymo ir kraujagyslių apsaugos.
Be mitybos, svarbūs veiksniai – reguliarus fizinis aktyvumas, druskos mažinimas, svorio kontrolė ir kokybiškas miegas. Pasak gydytojo, kokybiškas miegas gali sumažinti viršutinę kraujospūdžio ribą iki 10 mmHg, kasdienė fizinė veikla – dar maždaug 5 mmHg, o mitybos korekcijos – dar apie 5 mmHg. Net vieno kilogramo sumažėjimas gali sumažinti viršutinį spaudimą maždaug 1 mmHg.
Gydytojo žinia aiški: gydymas vaistais ir gyvenimo būdo pokyčiai yra papildantys veiksmai. Nuoseklūs kasdieniai įpročiai turi didžiausią ilgalaikį poveikį širdies ir kraujagyslių ligų rizikai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.