Vaikų tėvus dažnai neramina situacijos, kai mažylio akys kartais nukrypsta į šoną, vaikas pakreipia galvą žiūrėdamas į daiktus, prisimerkia ar ryškioje šviesoje uždengia vieną akį. Tokie požymiai ne visada reiškia rimtą ligą, tačiau specialistai pabrėžia, kad žvairumas nėra tik estetinė problema – negydomas jis gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko regėjimo raidai.
Kada kreiptis į specialistą?
Pasak vaistininkės Agnės Mačiulskaitės, tėvų klausimai apie vaikų akių sveikatą dažnai suaktyvėja pastebėjus neįprastą akių padėtį. „Tėvai klausia, ar vaiko regėjimui gali pakenkti ilgas buvimas prie ekranų, ar padėtų vitaminai, akių lašai, akių pratimai. Pastebėję, kad akys nėra visiškai lygiagrečios arba viena akis kartais nukrypsta į šoną, dažnai teiraujasi, ar tai normalu, ar vaikas gali žvairumą išaugti, ar jau reikėtų kreiptis į oftalmologą“, – sako ji.
Laikinas akių nukrypimas gali būti būdingas naujagimiams, tačiau kūdikiui augant akių judesių koordinacija turi susiformuoti. „Jeigu žvairumas pastebimas vyresniam nei kelių mėnesių kūdikiui ar vaikui, tai jau turėtų paskatinti kreiptis į vaikų akių gydytoją“, – pabrėžia A. Mačiulskaitė. Nerimą turėtų kelti ir kiti požymiai: galvos pakreipimas, dažnas prisimerkimas, sunkumai vertinant atstumus ar vienos akies uždengimas ryškioje šviesoje.
Kodėl laukti rizikinga?
Žvairumas reiškia, kad akys nėra tinkamai suderintos ir viena akis gali nukrypti į vidų, išorę, aukštyn arba žemyn. Vaikystėje, kai regos sistema vystosi, smegenys gali slopinti silpnesnės akies siunčiamą vaizdą, kad būtų išvengta dvejinimosi. „Jeigu žvairumas negydomas, vaikas gali prarasti gylio suvokimą, o pažeistos akies regėjimas gali silpti. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda sumažinti ambliopijos, dar vadinamos tingios akies sindromu, bei ilgalaikių regėjimo sutrikimų riziką. Todėl žvairumo nereikėtų vertinti tik kaip estetinės problemos“, – aiškina ji.
Be fiziologinių pasekmių, matomas akių nukrypimas gali paveikti ir vaiko emocinę gerovę bei pasitikėjimą savimi, ypač vyresniame amžiuje.
Gydymo galimybės ir praktiniai patarimai
Gydymas parenkamas individualiai: nuo stebėjimo iki akinių, akių pleistro, specialių lašų ar, retais atvejais, chirurgijos. „Jei vaikui paskirti akiniai, juos reikia nešioti tiek laiko, kiek nurodė gydytojas. Jei naudojamas akių pleistras, svarbu jį klijuoti ant geriau matančios akies taip, kaip paaiškinta. Lašų atveju labai svarbus vartojimo režimas. Gydymo nereikėtų trumpinti vos pastebėjus pagerėjimą – jo trukmę sprendžia gydytojas“, – teigia A. Mačiulskaitė.
Verta atminti, kad vitaminai ir maisto papildai gali pagerinti bendrą akių mitybą, tačiau jie neišgydo žvairumo. „Maisto papildai gali būti naudingi kaip mitybos ir akių sveikatos palaikymo priemonė, bet nei vitaminai, nei akių lašai žvairumo neišgydo. Jeigu gydytojas paskyrė akinius, pleistrą ar kitą gydymą, jo negalima keisti papildais ar akių mankštomis, kurių veiksmingumas konkrečiu atveju nėra pagrįstas“, – akcentuoja A. Mačiulskaitė.
Jei vaikas priešinasi gydymui, specialistė pataria taikyti ramią, motyvuojančią komunikaciją: paaiškinti paprastai, pagirti už pastangas, leisti rinktis akinių rėmelius ar pleistro dizainą. „Vaikui reikėtų paprastai paaiškinti, kad akiniai ar pleistras padeda akytėms geriau dirbti ir matyti. Nereikėtų jo bauginti ar nuolat priekaištauti. Teigiamos emocijos, pagyrimas ir mažos motyvacinės priemonės dažnai padeda geriau nei priminimas, kad tai yra pareiga“, – pataria A. Mačiulskaitė.
Jeigu kyla abejonių, geriausias žingsnis – kreiptis į akių gydytoją. Vaistininkas gali patarti dėl priemonių naudojimo, tačiau diagnozę ir gydymo schemą nustato gydytojas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.