Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras praneša, kad vasaros pabaigoje arba rudenį Lietuva turėtų gauti bandomuosius interceptorių prototipus, skirtus perimti ir neutralizuoti į šalies oro erdvę įskrendančius bepiločius orlaivius. Šis žingsnis yra dalis platesnio oro gynybos stiprinimo plano, kuriame numatomas ir priemonių integravimas į esamas gynybos sistemas.
Kas yra interceptoriai ir kam jie skirti
„Dronai prieš dronus“ arba tie vadinami interceptoriai, kuriais galėtume perimti ir neutralizuoti įskrendančius objektus – daugiau eina kalba apie „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius. Tai įrenginiai, skirti aktyviai užkirsti kelią priešiškiems dronams, juos sekant, gaudant ar kitaip neutralizuojant be platesnės infrastruktūros panaudojimo. Tokie sprendimai leidžia greitai reaguoti į vietinius grėsmių atvejus, kai reikia lokalizuoti ir pašalinti pavojingus skraidančius objektus.
Įsigijimo procesas ir bandymai
Vaikšnoras aiškino, kad pats nevaldo viso įsigijimo proceso, tačiau, jei planai bus įgyvendinti pagal numatytą tvarką, pasieks pirmieji prototipai. „Išsibandysime ir jie jau bus mūsų arsenale, kad jeigu įvyktų vienoks ar kitoks incidentas, mes galėtume juos naudoti”, – sakė kariuomenės vadas. Tokie bandymai leis įvertinti technologijų efektyvumą lietuviškomis sąlygomis, nustatyti procedūras, apmokyti personalą ir parengti integracijos planus į platesnę oro erdvės apsaugos grandį.
Integracija ir tarptautinis bendradarbiavimas
„Tikėtina, kad jau vasaros pabaigoje, gal rudens pradžioje, gal rudenį. Jeigu visi įsigijimų procesai įvyks taip, kaip yra suplanuoti, turėsime visas priemones”, – pridūrė jis. Svarbu ne tik pačių interceptorių gavimas, bet ir jų įtraukimas į detektavimo, komunikacijos ir valdymo sistemas. Anot vado, šias priemones taip pat reikės integruoti į bendrą oro gynybos sistemą, kad reagavimas būtų koordinuotas ir efektyvus.
„Visi, kas atsakingi, dirba su tuo. Turime ukrainiečių ekspertų grupę, kuri atvykusi į Lietuvą. Tai visame sistemiškame požiūryje nuo detektavimo, identifikavimo ir sunaikinimo yra peržiūrimi visi procesai”, – pažymėjo jis.
Tarptautinis ekspertų indėlis padeda sparčiau identifikuoti spragas ir pritaikyti geriausias praktikas greito reagavimo scenarijose.
Kontekstas ir saugumo situacija
Pastaruoju metu Baltijos regione fiksuojami incidentai su bepiločiais orlaiviais. Lietuvoje oro pavojus buvo skelbiamas gegužės 21 d., kai Utenos apskrityje pranešta apie du į mūsų teritoriją įskridusius dronus. Tokie incidentai atkreipia dėmesį į spragas esamose gynybos grandyse ir skatina ieškoti greitų, operatyvių sprendimų, kurie galėtų apsaugoti gyventojų saugumą ir kritinę infrastruktūrą.
Gautos priemonės ir jų testavimas padės parengti procedūras, kurios užtikrins, kad prireikus interceptoriai būtų panaudoti operatyviai ir atsakingai, koordinuojant veiksmus su kitomis gynybos priemonėmis ir institucijomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.