Į vaistines žmonės ateina ne tik įsigyti vaistų – dažnai jie ieško paaiškinimų, patarimų ar pasitikrinimo dėl internete rastų rekomendacijų. Vaistininkų kasdienybėje pasitaiko daug mitų ir nesusipratimų: nuo pavojingų namudinių gydymo bandymų iki klaidingų įsitikinimų apie receptinius preparatus. Svarbu aiškiai atskirti, kas yra saugu ir veiksminga, o kas – rizikinga ar nenaudinga.
Eksperimentai, kurie gali pakenkti
Vienas dažniausių klaidingų patarimų – makšties infekcijas gydyti česnako skiltelėmis arba dėvėti kitus nepritvirtintus produktus. Tokie eksperimentai gali sukelti rimtus gleivinės nudegimus ir uždegimus. Panašiai pavojingas yra ausų ar žaizdų valymas vandenilio peroksidu be gydytojo nurodymo, nes „burbuliavimas” gali dirginti audinius.
Vaistininkė primena ir apie neadekvačius bandymus „atstatyti” mikroflorą dedant jogurtą į makštį po antibiotikų. Tai neatitinka medicininių rekomendacijų ir gali pabloginti būklę. Jei kyla įtarimų dėl infekcijos, geriausia kreiptis į gydytoją ar ginekologą, o ne pasikliauti nepatikrintais patarimais socialiniuose tinkluose.
Praktinės painiavos – tyrimų paruošimas
Dažnai pacientai į vaistinę ateina su klausimais, kaip pasiruošti tyrimams. „Vienas paskutiniųjų klausimų buvo apie pasiruošimą vario tyrimui. Pacientui klinika pasakė surinkti paros šlapimą, bet daugiau nieko nepaaiškino, rekomendavo kreiptis į vaistinę.
Kadangi vaistinėje neatliekame jokių tyrimų – nieko tiksliai pakomentuoti negalėjome. Tinkamos taros tokiam tyrimui vaistinėje taip pat nėra, šlapimo indeliai tik po 120 ml.
Rekomendavome pacientui kreiptis į kliniką dar kartą ir paprašyti paaiškinimo – ar tikrai reikia atnešti į kliniką visos paros šlapimą”, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.
Skirtingos kartos – skirtingi mitai
Senjorai dažnai pasikliauja sovietmečiu žinomais preparatais, tokiais kaip mukaltinas, korvalolis ar validolis. Jie prieinami, bet kartais neturi gydomųjų savybių konkrečiai ligai spręsti. Jaunesni žmonės dažniau klauso dirbtinio intelekto ar internetinių šaltinių; tokių patarimų vertė gali būti ribota dėl skirtingų rinkų, receptinių vaistų prieinamumo ar netikslių rekomendacijų.
Vaistininkas lieka svarbiu ekspertu, galinčiu pritaikyti patarimą vietinėms sąlygoms.
Statinai, antibiotikai ir mokslu grįsti pasirinkimai
Vienas ryškiausių mitų susijęs su statinais – klausimai, ar jie „sugadins kepenis” ar „ištirpdys smegenis”. Statinai gali turėti šalutinių reiškinių, tačiau gydytojas parenka tinkamą preparatą ir dozę, o nauda sumažinant infarkto ar insulto riziką dažnai gerokai viršija riziką. Kitas svarbus mitas – antibiotikus nutraukti vos pagerėjus. Tai skatina bakterijų atsparumą, todėl gydytojo paskirtą kursą būtina užbaigti.
„Tuomet pats žmogus gali priimti informuotą sprendimą. Pastebiu, kad pacientai tampa sąmoningesni – daugiau supranta apie racionalų antibiotikų vartojimą, peršalimo gydymą, žino, kada reikia kreiptis į gydytoją. Prie to prisideda ir medikų aktyvumas žiniasklaidoje, o augantis pasitikėjimas vaistininkais atneša akivaizdžios naudos – žmonės nebijo konsultuotis ir žino, kad vaistininkas visada šalia”, – apibendrina S. Korbutaitė.
Visada verta pasikliauti faktais, kreiptis į specialistus ir vengti namudinių eksperimentų, ypač kai kalba eina apie gleivines, vidaus organus ar antibiotikų vartojimą. Vaistininkas gali paaiškinti, nukreipti pas gydytoją ir padėti suprasti gydymo privalumus bei rizikas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.