Vis dažniau žmonės, pajutę nuovargį ar norėdami „sustiprinti imunitetą“, renkasi greitus sprendimus – maisto papildus. Tokį elgesį skatina socialiniai tinklai ir lengvai prieinama informacija internete. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad papildai neturėtų būti vartojami impulsyviai, be aiškaus tikslo ir profesionalios konsultacijos.
Nuovargis – ne visada vitaminų trūkumas
Vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė primena, kad „Dažnai žmonės mano, kad bet koks vitaminas, mineralas ar vadinamasis supermaistas bus naudingas kiekvienam.” Nuovargį gali sukelti miego trūkumas, ilgalaikis stresas, netinkama mityba ar lėtinės ligos, todėl pirmiausia svarbu ieškoti priežasčių, o ne tik malšinti simptomus papildais.
Ji atkreipia dėmesį: „Jei žmogus jaučiasi pavargęs, jis neretai ieško greito sprendimo papildų pavidalu. Tačiau pirmiausia reikėtų savęs paklausti, kodėl tas nuovargis atsirado. Galbūt žmogus per mažai miega, patiria daug streso, nepakankamai valgo, o gal yra sveikatos sutrikimų, kuriuos reikėtų įvertinti gydytojui. Maisto papildai neturėtų tapti būdu užmaskuoti problemą”, – pabrėžia L. Stočkutė-Plytnikė.
Sąveikos ir perdozavimo pavojai
Vienas dažniausių pacientų klaidų – kelių papildų vartojimas vienu metu, nes tokiu būdu stengiamasi „apimti“ visus galimus trūkumus. Tačiau, kaip teigia vaistininkė, „Pavyzdžiui, kalcis gali trukdyti geležies pasisavinimui, todėl šių medžiagų nereikėtų vartoti bet kaip ir bet kada. Taip pat svarbu įvertinti, kokius papildus žmogus jau vartoja, nes kartais skirtinguose produktuose kartojasi tos pačios veikliosios medžiagos. Tuomet kyla rizika gauti per didelį jų kiekį”, – aiškina ji.
Be to, verta prisiminti ir kitus pavyzdžius: vitaminai A ir D kaupiasi organizme ir gali sukelti toksiškumą, kai vartojami didelėmis dozėmis ilgą laiką; augaliniai preparatai, pavyzdžiui, šalpusnis (vaistinis jonažolė), gali slopinti gydytojų skiriamų vaistų efektyvumą; vitaminas K sąveikauja su antikoaguliantais.
Todėl dozės, vartojimo trukmė ir galimos sąveikos turi būti įvertintos specialistų.
Natūralu nereiškia saugu
Ne mažiau svarbu atminti, kad natūralios kilmės preparatai taip pat turi veikliųjų medžiagų. „Dažnai girdžiu nuostatą, kad jei priemonė natūrali, vadinasi, ji visiškai saugi. Tačiau tai nėra tiesa. Daugelis natūralių preparatų turi veikliųjų medžiagų, kurios gali paveikti organizmą, sukelti nepageidaujamų reakcijų ar sąveikauti su vartojamais vaistais”, – teigia vaistininkė.
Todėl prieš pradedant vartoti net fitoterapinius preparatus verta pasitarti su vaistininku arba gydytoju, ypač jei vartojami receptiniai vaistai, sergant lėtinėmis ligomis ar planuojant ilgalaikį vartojimą.
Praktiniai patarimai
Vaistininkė ragina: „Svarbiausia – nevartoti papildų „į priekį“ ir nekurti sau diagnozių pagal pavienius simptomus. Jeigu savijauta prasta ilgiau, kartojasi nuovargis, nemiga, virškinimo sutrikimai ar kiti simptomai, verta ieškoti priežasties, o ne pridėti dar vieną papildą į kasdienę rutiną”, – pažymi L. Stočkutė-Plytnikė. Realūs žingsniai: įvertinkite mitybą ir miego režimą, pasidarykite reikalingus tyrimus ir pasikonsultuokite su specialistu prieš pradedant papildų kursą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.