Seime pristatytas 2027 metų valstybės biudžeto projektas skamba pažadu ir įspėjimu vienu metu: Vyriausybė planuoja didinti mokytojų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, skirti šimtus milijonų pensijoms ir investuoti milžiniškas sumas į gynybą, tačiau tai kartu reikš reikšmingą valstybės skolos augimą.
Pristatymas ir biudžeto esmė
Vyriausybės parengtame projekte numatyta surinkti apie 22,2 mlrd. eurų pajamų ir išleisti 27,9 mlrd. eurų. Finansų ministras Taurimas Valys akcentavo trijų tikslų derinį: spartinti gynybos stiprinimą, kelti gyventojų pajamas ir išlaikyti finansų tvarumą.
„Jį rengėme norėdami atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kaip per trumpą laiką sustiprinti Lietuvos gynybą, kaip užtikrinti, kad žmonių pajamos augtų sparčiau už kainas, ir kaip finansuoti šiuos poreikius išlaikant tvarius valstybės finansus“, – Seime kalbėjo ministras.
Skolos prognozė ir jos priežastys
Vienas reikšmingiausių projekto aspektų – valdžios sektoriaus skolos augimo prognozės. 2027 metais skola turėtų siekti apie 48,2 proc. BVP, o iki 2029 metų, anot ministro, gali išaugti iki 54 proc. Tai rodo, kad išlaidos auga sparčiau nei pajamos, o dalis skirtumų padengs skolintomis lėšomis.
„Gynybai numatome penkis procentus BVP plius – nacionalinės divizijos sukūrimas, ginkluotės įsigijimas ir infrastruktūra reikalauja didelių sumų dabar. Šių darbų negalime išdėlioti keliems dešimtmečiams, pajėgumų reikia gerokai greičiau. Todėl dalį jų finansuojame skolintomis lėšomis aiškiai įvertindami ir būsimą jų aptarnavimo kainą“, – aiškino ministras.
Kas keisis gyventojams
Biudžetas numato atlyginimų didinimą viešajame sektoriuje: mokytojams, mokslo darbuotojams ir treneriams po mokesčių planuojamas vidutinis 7,56 proc. padidėjimas (apie 92–152 eurų), kultūros darbuotojams – 7,5 proc., pareigūnams – apie 7,5 proc., teisėjų padėjėjams – 5,7 proc. Be to, pensijoms planuojama skirti papildomai apie 715,5 mln. eurų, o socialinėms išmokoms indeksuoti numatyta dar 142 mln. eurų.
Tokie sprendimai reiškia realų pajamų augimą daugeliui gyventojų, tačiau jie ir toliau didins biudžeto finansavimo poreikį bei skolinimosi apimtis.
Ministro teigimu, atlyginimų augimas (prognozuojamas vidutiniškai 7,2 proc.) turėtų viršyti infliaciją ir nuosaikiai didinti perkamosios galios lygį.
Fiskalinės taisyklės ir tarptautinis kontekstas
Vyriausybė prognozuoja valdžios sektoriaus deficitą – 3,8 proc. BVP, t. y. viršys Mastrichto kriterijų 3 proc. ribą. T. Valys pabrėžė, kad panašius sprendimus priiminėja ir kitos ES valstybės: „Po paskutinio susitikimo su komisaru Valdžiu Dombrovskiu buvo patvirtinta, jog jau 12 šalių planuoja viršyti būtent šį deficitą. Praktiškai daugumos (ES narių – BNS) didesnės. Šiuo metu Europos Sąjungos vidurkis prognozuojamas 3,6 procento“, – kalbėjo ministras.
Todėl nors Lietuvos skola augs, šalis vis dar liks žemiau 60 proc. BVP ribos, o fiskalinės taisyklės vertinamos kontekste su kitų šalių planais ir išimtimis.
Seimo vaidmuo ir tolesnis procesas
Pristatytas biudžetas dabar keliauja į parlamentinį svarstymą: pirmasis svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d., o galutiniai sprendimai turėtų paaiškėti gruodį. Iki tol Seimo komitetai galės teikti pataisas ir koreguoti išlaidų ir pajamų struktūrą.
Gyventojams svarbu sekti procesą: numatomi didesni atlyginimai ir pensijos gali palengvinti kasdienį gyvenimą, tačiau ilgalaikė skolos dinamika ir išlaidų tvarumas turės įtakos mokesčių politikai ir viešų paslaugų finansavimui ateityje.