Minint Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę, Kauno klinikų medikai dar kartą pabrėžia: gimdos kaklelio vėžys yra viena iš onkologinių ligų, kuriai prevencija leidžia užkirsti kelią beveik visiškai. Svarbiausios ir mokslu pagrįstos priemonės – vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir reguliarios patikros pagal prevencinę programą.
„Tam turime dvi moksliškai pagrįstas ir veiksmingas priemones: vakcinaciją nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir reguliarią patikrą pagal prevencinę programą. Vis dėlto Lietuvoje ši liga vis dar diagnozuojama per vėlai, dažnai – jau pažengusiose stadijose“, – pažymi prof. Kristina Jarienė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė.
Kodėl sergamumas išlieka didelis?
Gimdos kaklelio vėžys dažnai vystosi lėtai – ikivėžiniai pakitimai gali trukti 10–20 metų ar ilgiau. Didžioji dalis atvejų siejami su ilgai išliekančia aukštos rizikos ŽPV infekcija. Lietuvoje sergamumas šia liga vis dar yra didesnis nei ES vidurkis, o dalis moterų diagnozuojamos tik pažengusiose stadijose, kai gydymas sudėtingesnis ir jo poveikis gyvybei mažesnis.
„Turime geras diagnostikos ir gydymo priemones, tačiau jų pakankamai nenaudojame. Mažas tikslinės grupės dalyvavimas patikroje ir klaidingi įsitikinimai apie vakcinaciją ar tyrimus lemia pavėluotą diagnostiką, todėl liga dažnai nustatoma pažengusiose stadijose, kai gydymas sudėtingesnis“, – sako gydytoja akušerė ginekologė.
Patikra – kol dar nieko nejaučiame
Prevencinė patikra skirta ne ligai diagnozuoti vėlyvoje stadijoje, o užkirsti kelią jos išsivystymui. Nustatant ikivėžinius pakitimus laiku, jie dažnai gali būti išgydomi minimaliai invazinėmis priemonėmis, išsaugant moters sveikatą ir gyvenimo kokybę. Daug moterų klaidingai mano, kad be simptomų patikra nereikalinga, nors šios būklės dažnai vystosi be jokių požymių.
„Labiausiai bijoti reikia ne tyrimo ar jo atsakymo, o užleistos ligos.
Dauguma vadinamųjų „blogų“ patikros rezultatų nereiškia vėžio – tai pakitimai, kuriuos galima paprastai ir efektyviai gydyti“, – pabrėžia prof. K. Jarienė.
Lietuvoje prevencinė programa skirta 25–59 metų moterims: 25–34 m. atliekamas citologinis tyrimas kas tris metus, nuo 35 m. – aukštos rizikos ŽPV tyrimas kas penkerius metus. Tyrimai privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims atliekami nemokamai, tačiau dalyvavimas iki šiol dažnai priklausė nuo pačios moters iniciatyvos.
Naujas organizavimo modelis ir informavimas
Siekiant didinti įtraukimą, diegiamas naujas programos organizavimo modelis: kiekviena tikslinė grupė yra asmeniškai kviečiama patikrai – siunčiami laiškai, SMS žinutės, el. laiškai bei iš anksto registruojami vizitai. Tai žymiai sumažina administracinę naštą sveikatos įstaigoms ir palengvina moterų galimybę dalyvauti prevencijoje.
„Pilnai organizuotas programos vykdymo būdas ne tik didina asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tačiau ir leidžia sistemiškai stebėti ir analizuoti programos rezultatus bei identifikuoti tobulinamas programos vietas, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę. Sisteminiai programos organizavimo sprendimai leidžia suteikti visą reikalingą informaciją ir užtikrinti paslaugų gavimą kiekvienai pacientei – nuo pirmo profilaktinio tyrimo iki diagnostinių tyrimų ir gydymo, informuoti apie tyrimų rezultatus bei sumažinti adminsitracinę naštą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms“ , – teigia doc. dr. R. Ivanauskienė.
Vakcinacija – investicija į ateitį
Vakcinacija nuo ŽPV jaunoms mergaitėms ir berniukams (pradedant nuo 11 metų) Valstybės lėšomis yra prieinama ir yra labai efektyvi prevencijos priemonė. Vakcina gerokai sumažina riziką, tačiau nepadengia visų viruso tipų, todėl skiepytoms moterims taip pat reikalinga reguliari patikra.
„Taip pat pasitaiko nuomonė, kad paskiepytoms moterims patikra nereikalinga. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vakcina ženkliai sumažina riziką, tačiau neapsaugo nuo visų viruso tipų, todėl reguliari patikra išlieka svarbi visoms moterims“, – pažymi prof. K. Jarienė.
„Prevencija veikia tada, kai jaučiamės visiškai sveikos. Nereikia laukti simptomų ar „tinkamo momento“. Skiepai ir patikra – tai investicija ne tik į savo, bet ir į artimųjų ramybę“, – sako profesorė. Laiku atliekami tyrimai ir plataus masto vakcinacija gali ženkliai sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos.