Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Kauno klinikose prie lovos pririšama paauglė mergina. Įrašą filmavo paauglės mama, o tyrimo metu buvo patvirtinta, kad įvykis tikrai įvyko ligoninėje. Vaizdo įraše girdima nepilnametės prašymai paleisti ir jos pastangos priešintis, o taip pat – merginos žodžiai: „Dabar į _psichūškę_ mane guldys. Bandau nesileisti, mane 4-iese laiko“, – sako lovoje gulinti mergina.
Vaizdo įraše matyti medikų ir policijos pareigūnų veiksmai, kai jie fiksuoja merginos rankų ir kojų fiksavimą prie lovos. Įrašas sukėlė intensyvų visuomenės susidomėjimą ir diskusijas apie vaikų teises, asmens privatumą bei apie tai, kada ir kaip leidžiama taikyti apribojimo priemones medicinos aplinkoje.
Kauno klinikų komentaras ir duomenų apsauga
Kauno klinikų atstovė spaudai Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė patvirtino, kad toks incidentas ligoninėje buvo fiksuotas, tačiau dėl paciento privatumo ir sveikatos duomenų konfidencialumo plačiau komentuoti nepanoro. Kauno klinikų komentaras buvo toks: „Gerbiant pacientės privatumą ir sveikatos duomenų konfidencialumą, plačiau pakomentuoti situacijos neturime teisės. Ypač dėl to, kad vaizdo įraše pavaizduoti ypatingai jautrūs su nepilnamečio asmens sveikata susiję duomenys“, – komentavo Kauno klinikų atstovė.
Policijos paaiškinimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė pateikė įvykio aplinkybių paaiškinimą: „Vasario 10 d. 11.46 val. buvo gautas pranešimas, kad [nepilnametė] ketina pakelti prieš save ranką. Netrukus pareigūnai surado minėtą merginą ir perdavė medikams, kurie paprašė pareigūnų pagalbos. Kadangi informacija ypatingai jautri ir liečianti nepilnametį asmenį, daugiau duomenų atskleisti negalime“, – atsakė policijos atstovė. Policijos teigimu, pareigūnų buvimas ir jų pagalba medikams buvo susiję su situacija, kai reikėjo užtikrinti paciento ir aplinkinių saugumą.
Vaiko teisių institucijų vertinimas
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė pabrėžė, kad sprendimai, susiję su pagalba vaikui, turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus ir specialistų rekomendacijas.
Ji pažymėjo: „Tokiais atvejais, jeigu tėvai negali priimti sprendimo dėl pagalbos vaikui, neatsižvelgia į geriausius vaiko interesus, medikų rekomendacijas, sprendimą dėl būtinos pagalbos suteikimo vaikui už tėvus gali priimti vaiko teisių gynėjai. Itin svarbu, kad šioje konkrečioje situacijoje vaikui buvo suteikta tuo metu jam reikalinga pagalba. Vaiko teisių gynėjai šiuo metu aiškinasi šeimos situaciją, vertina, kokios pagalbos gali prireikti ir ją inicijuos bei nukreips pas reikiamus specialistus”, – komentuoja A. Vežbavičiūtė.
Praktikoje medicinos personalas gali taikyti fizines apribojimo priemones tik esant grėsmei paciento ar kitų asmenų saugumui, ir tik pagal galiojančias teisės normas bei įstaigos procedūras. Tokie veiksmai turi būti dokumentuojami, o po įvykio reikalinga psichologinė ir socialinė pagalba pacientui bei šeimai.
Šiuo metu institucijos aiškinasi įvykių aplinkybes, vertins veiksmų teisėtumą ir teiks rekomendacijas dėl tolimesnės pagalbos šeimai. Viešumoje likęs vaizdo įrašas primena apie jautrias ribas tarp paciento teisės į privatumą, būtinosios pagalbos teikimo ir šeimos vaidmens; svarbu užtikrinti, kad tokiose situacijose veiktų tinkamos pagalbos grandys ir teiktųsi humanus elgesys bei atitinkama profesionali parama.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.