„Nemuno aušros” lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė, kad Lietuvai skiriami per dideli gynybos biudžetai, o dalis lėšų nespėjama panaudoti efektyviai. Politiko teigimu, įsigijimų procesai stringa, o avansai ir projektų užlaikymas lemia, kad dalis finansavimo netenka skubios praktinės prasmės. Tokius vertinimus jis argumentuoja viešais skandalais ir valstybės institucijų pranešimais apie pirkimų pažeidimus.
Kodėl Žemaitaitis siūlo mažinti biudžetą
Pasak parlamentaro, kai kurių 2026 metų gynybai skirtų lėšų dar nepanaudota, o įsigijimų procedūros užtrunka tiek, kad nuosavos priemonės virsta uždelstais avansais. R. Žemaitaitis teigia, jog skubant pinigai yra „taškomi“, o prekės ir paslaugos įsigyjamos brangiau nei turėtų. Politikas siūlo realistiškesnį biudžeto planavimą: „Geriau pasitvirtinkite mažesnę sumą, mažesnį procentą, realiai įgyvendinkite nors vieną projektą iki galo ir tada žiūrėsime“, – spalio 8 dieną BNS sakė R. Žemaitaitis.
5 proc. klubo aktualumas ir alternatyvios prioritetų kryptys
Žemaitaičio nuomone, priklausymas vadinamajam 5 proc. klubui – valstybėms, gynybai skiriančioms bent 5 proc. BVP – Lietuvos naudai ne visada duoda tiesioginę pridėtinę vertę, ypač jei dalis pirkimų jau apmokėta avansu ir realūs pristatymai užtrunka metus ar dvejus. Politikas siūlo apsvarstyti dalies lėšų paskyrimą į švietimą, ekonomikos skatinimą ir infrastruktūrą, argumentuodamas, kad investicijos į BVP augimą galėtų palengvinti valstybės skolinius įsipareigojimus 2028–2029 metais.
Vyriausybės ir KAM pozicija
Vyriausybė 2027 metams krašto apsaugai numato 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Premjeras laiko tokį lygį prioritetu, todėl pozicija nesutampa su Žemaitaičio raginimu mažinti finansavimą. Palyginus su 2026 metais, planuojama padidinti asignavimus 36 mln. eurų; 2026 metams patvirtinta 4,7919 mlrd. eurų, iš jų 700,3 mln. eurų sudaro Valstybės gynybos fondo lėšos. Įskaičiavus perkeltus nepanaudotus asignavimus, bendra suma siekia 4,8142 mlrd. eurų, arba apie 5,37 proc. BVP.
Pirkimų sistemos spragos ir jų taisymas
Krašto apsaugos ministerija pripažįsta, kad 2021–2025 metais pirkimų sistema veikė su trūkumais: nebuvo aiškių terminų, atskirtų atsakomybių ir veiksmingos stebėsenos, o neįvykusių pirkimų dalis išaugo iki 59 procentų.
Ministerija inicijuoja priemones – stiprina stebėseną, nustato efektyvumo rodiklius ir diegia skaitmeninę projektų stebėsenos sistemą. Liepos mėnesį Specialiųjų tyrimų tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Konkurencijos taryba susitarė keistis duomenimis ir teikti ekspertinę pagalbą, siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir valdyti rizikas.
Debatai dėl gynybos finansavimo tęsiasi: aiškus klausimas – ar geriau laiku ir kokybiškai įvykdyti mažesnį skaičių projektų, ar didinti biudžetą ir rizikuoti lėšų švaistymu. Valstybės biudžeto projektas Seimui turi būti pateiktas iki spalio 17 dienos, todėl diskusijos apie prioritetus ir pirkimų valdymo reformą taps kertine politine tema artimiausiuose posėdžiuose.
