Naujausi tyrimai rodo, kad kraujo tyrimai, nustatantys specifinius biožymenis, gali padėti aptikti ankstyvus Alzheimerio ligos rizikos požymius vidutinio amžiaus suaugusiesiems. Tyrimas, paskelbtas žurnale „The Lancet“, įtraukė apie 1 300 dalyvių, kurių amžius svyravo nuo 53 iki 69 metų, ir parodė, jog tam tikri baltymų rodikliai kraujyje yra susiję su vėlesniu pažintinių funkcijų pablogėjimu.
Tyrimo esmė
Tyrėjai analizavo biožymenis, tarp kurių daugiausia dėmesio sulaukė beta-amiloido ir tau baltymai. Apie 6 proc. dalyvių turėjo padidėjusį šių baltymų kiekį kraujyje — būklę, kurią dažnai sieja su Alzheimerio ligai būdingomis smegenų pokyčių sankaupomis. Po penkerių metų stebėjimo būtent ši grupė vidutiniškai parodė ryškesnį atminties ir kitų kognityvinių funkcijų pablogėjimą, palyginti su tais, kuriems biožymenų lygiai buvo mažesni.
Ką reiškia teigiamas rezultatas?
Svarbu pabrėžti, kad teigiamas kraujo tyrimo rezultatas nereiškia neišvengiamos ligos. Kaip pažymėjo su tyrimu nesusijusi klinikinė neuropsichologė Megan Glenn: „Amiloidų kaupimasis smegenyse yra tarsi kuras, bet ne pati ugnis – jis sukuria sąlygas, bet negarantuoja progresavimo, nebent yra ir kitų veiksnių. Turime tiksliai išsiaiškinti, kas iš tų, kuriems pasireiškia ankstyvi biožymenų pokyčiai, iš tikrųjų susirgs demencija“.
Ji taip pat pabrėžė ankstyvos diagnostikos svarbą: „Ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes iki to laiko, kai atminties praradimas ir kiti simptomai tampa akivaizdūs, smegenys jau būna patyrusios didelę, greičiausiai negrįžtamą žalą“. Šios citatos atkreipia dėmesį į tai, kad nors biožymenys parodo padidėjusią riziką, jie nėra vienareikšmis ligos likimas.
Praktinės pasekmės ir rekomendacijos
Kraujo tyrimai gali tapti įrankiu gydytojams ir pacientams: jie suteikia galimybę ankstyvam rizikos įvertinimui ir motyvacijai imtis prevencinių priemonių. Tokios priemonės apima fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, kognityvinį aktyvumą ir kitų lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto ir hipertenzijos, gerą kontrolę.
Vis dėlto būtina atsargiai vertinti rezultatus — klaidingai teigiamas ar neaiškus tyrimo rezultatas gali sukelti nerimą, todėl prieš pradedant platesnį prevencinį ar diagnostinį kelią reikalingas išsamus klinikinis įvertinimas ir, esant poreikiui, papildomi tyrimai.
Tolesni moksliniai darbai turės atsakyti, kurie veiksniai lemia progresavimą nuo biožymenų kaupimosi iki simptomų atsiradimo, kaip geriausia integruoti kraujo tyrimus į kasdienę klinikinę praktiką ir kokią įtaką tai turės pacientų priežiūrai bei prevencijai. Kol kas gydytojai raginami individualizuoti vertinimą ir aptarti rezultatus su pacientais, pabrėžiant tiek galimas naudą, tiek ir ribotumus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.