Antibiotikų netinkamas vartojimas ilgą laiką kelia nerimą gydytojams ir visuomenei. Penicilino atradėjas Aleksandras Flemingas dar 1945 m. įspėjo, kad neteisingas antibiotikų naudojimas formuoja atsparias bakterijas. Šias problemas šiandien primena gydytojai Europos supratimo apie antibiotikus dienos kontekste: klaidingi įsitikinimai dažnai skatina pavojingus sprendimus, kurie ilgainiui kenkia ne tik vienam pacientui, bet ir visai visuomenei.
„Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet nusineša apie 1,3 mln. gyvybių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šie skaičiai gali viršyti net mirštamumą nuo vėžio.
Jei vartojame antibiotikus per dažnai ir be reikalo, jei nesuvartojame viso antibiotikų kurso ar keičiame dozę, mes tiesiog patys išmokome bakterijas atsispirti vaistams“, – sako šeimos gydytoja Aleksandra Liepaitė.
Šeimos gydytoja pabrėžia, jog atsparumo plėtra gali reikšti, kad ateityje šiandien veiksmingi vaistai nebebus naudingi. Todėl svarbu žinoti dažniausiai pasitaikančius mitus ir suprasti, kodėl jie klaidingi. Panagrinėkime septynis dažniausiai girdimus teiginius ir paaiškinkime, ką verta žinoti pacientui.
7 mitai apie antibiotikų vartojimą
1. Antibiotikai padeda nuo peršalimo ar gripo. Tai netiesa: peršalimas ir gripas dažniausiai sukelti virusų, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Jų vartojimas virusinėms infekcijoms nepadeda ir gali skatinti atsparumą.
2. Jei antibiotikai greitai padėjo, galiu juos nutraukti anksčiau. Nutraukus gydymą per anksti, dalis bakterijų gali išlikti ir vėliau dauginantis sukelti atkryčius bei atsiradusius atsparius štamus. Visuomet laikykitės paskirto kurso.
3. Antibiotikai – kuo stipresni, tuo geriau. Svarbiausia parinkti tinkamą vaistą konkrečiai bakterijai. «Galingesnis» antibiotikas nebūtinai yra veiksmingesnis, o netinkamas pasirinkimas gali sukelti komplikacijų ir nenaudingas rezultatams.
4. Jei vieną kartą šie antibiotikai padėjo, galiu juos vartoti vėl. Skirtingos infekcijos gali būti sukeltos skirtingų bakterijų; vienas ir tas pats vaistas ne visuomet tinka. Be to, skolintis ar dalintis antibiotikais yra pavojinga praktika.
5. Jei nepagerėja per dieną, antibiotikas neveikia. Dauguma antibiotikų pradeda rodyti poveikį per 48–72 valandas. Ankstyvas sprendimas keisti vaistą ar nutraukti gydymą be gydytojo priežiūros gali būti klaidingas.
6. Antibiotikai nekenkia, juk tai tik vaistai nuo infekcijos. Jie gali turėti pašalinių reiškinių: nuo virškinimo sutrikimų iki alerginių reakcijų, ir prisideda prie mikrobiotos pokyčių bei atsparumo plėtros. Būdami medicininių sprendimų dalimi, juos reikia vartoti tik tada, kai būtina.
7. Natūralūs „antibiotikai“ (česnakas, medus) gali pakeisti tikrus vaistus. Kai kurios natūralios priemonės turi ribotą antimikrobinį veikimą, tačiau jos negali pakeisti gydytojo paskirtų antibiotikų rimtoms bakterinėms infekcijoms.
„Labai svarbu suprasti, kad netinkamas antibiotikų vartojimas stiprina bakterijas ir kuria jų atsparumą, todėl labai kviečiu pacientus antibiotikus vartoti atsakingai, pasitarti su gydytojais ir laikytis jų rekomendacijų“, – sako A. Liepaitė.
Praktiniai patarimai: visada kreipkitės į gydytoją prieš pradėdami vartoti antibiotikus, nevartokite likučių iš ankstesnių gydymų ir neimkite kitų žmonių paskirtų vaistų. Atsakingas požiūris saugo jūsų sveikatą ir padeda išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.