Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena didžiausių mirtingumo priežasčių, o daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, jos nusineša tūkstančius gyvybių. Higienos instituto duomenimis, šios ligos sudaro reikšmingą mirčių dalį, o svarbiausi rizikos veiksniai – padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, alkoholis ir aukštas cholesterolio kiekis. Nepaisant to, aplink šias ligas klesti mitai, kurie trukdo laiku pradėti prevenciją ir gydymą.
1. Širdies ligomis serga tik vyresnio amžiaus žmonės
Tai mitas. Širdies ir kraujagyslių ligos vystosi ilgą laiką veikiant rizikos veiksniams, todėl simptomai gali pasirodyti vėlyvame gyvenimo etape, nors pažeidimai pradėti formuotis dar jaunystėje. Be to, yra įgimtų širdies ydų ir jaunų žmonių gyvenimo būdo sutrikimų (nutukimas, antro tipo cukrinis diabetas, mažas aktyvumas), kurie didina riziką. Todėl svarbu rūpintis sveikata nuo jaunų dienų: sveika mityba, judėjimas ir reguliarios sveikatos apžiūros.
2. Širdies ligos dažniau kankina vyrus
Nors tam tikri rizikos modeliai skiriasi, moterų rizika padidėja po menopauzės, o statistika rodo, kad daug mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų tenka ir moterims. Svarbu pažymėti, kad simptomai moterims gali būti mažiau būdingi ir todėl sunkiau atpažįstami, todėl prevencija ir ankstyva diagnostika yra itin svarbios.
3. Aukštas kraujospūdis vyresniems žmonėms yra normalu
Kraujospūdis linkęs didėti su amžiumi, tačiau tai nėra fiziologiškai „gerai“ širdžiai. Padidintas kraujospūdis – dažnai besimptomis – vadinamas „tyliuoju žudiku” ir didina infarkto bei insulto riziką. Nepaisant amžiaus, reikia reguliariai matuoti kraujospūdį ir, jei reikia, taikyti gydymą bei gyvenimo būdo korekcijas.
4. Cholesterolio problema – tik senatvėje
Dažnas mąsto: “Man nereikia tikrintis cholesterolio kiekio kraujyje, nes esu jaunas”.
Tačiau rūpintis reikėtų jau nuo 20 metų, o tyrimus kartoti pagal gydytojo rekomendacijas. Aukštas cholesterolio kiekis pamažu sukausto kraujagysles ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Prevencija – sveika mityba ir fizinis aktyvumas – svarbi, o esant reikšmingam padidėjimui, gydytojas gali skirti vaistus, pavyzdžiui, statinus.
5. Statinai sukelia diabetą
Tyrimai rodo, kad statinai reikšmingai mažina širdies priepuolių ir insultų riziką, ypač žmonėms su didesne kardiovaskuline rizika. Nors kartais gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje, bendras naudos ir rizikos santykis paprastai palankus: statinai gelbsti gyvybes. Diabetu sergantiems pacientams statinai dažnai teikia didžiausią naudą.
6. Jei širdies ligos paveldimos, jų neįmanoma išvengti
Paveldimumas didina riziką, bet nereiškia neišvengiamumo. Kruopšti kontrolė – cholesterolio ir gliukozės tyrimai, kraujospūdžio valdymas, svorio kontrolė, nerūkymas ir aktyvus gyvenimo būdas – gali reikšmingai sumažinti riziką. Tai ypač svarbu šeimose, kur ligos pasikartoja. Reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia imtis priemonių laiku.
7. Statinai dažnai sukelia raumenų skausmus
Statinai vartojami nuo 1988 metų ir per daugelį tyrimų pasitvirtino jų saugumas ir veiksmingumas. Tik nedidelė dalis pacientų patiria rimtus šalutinius poveikius, o dalis skundų gali būti susiję su nocebo efektu – lūkesčiu jausti nepageidaujamus reiškinius. Nutraukti gydymą savarankiškai nerekomenduojama; kilus abejonių, būtinas gydytojo pokalbis ir galimų alternatyvų svarstymas.
Mitai ir klaidingi įsitikinimai trukdo prevencijai bei gydymui. Geriausia ginti širdies sveikatą remiantis įrodymais grįsta medicina, reguliariai tikrinant sveikatą ir laikantis gydytojo rekomendacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.