Šokoladas jau daugelį metų yra vienas mėgstamiausių saldumynų visame pasaulyje. Jį mėgsta tiek vaikai, tiek suaugusieji, o kai kuriuos tiesiog galėtume suskirstyti į du tipus – tuos, kurie mėgsta šokoladą, ir į tuos, kurie jį dievina. Šios saldumynų rūšies populiarumą rodo ir daugybė tarptautinių bei nacionalinių švenčių, skirtų šokolado garbei, kai visi gali pasimėgauti juo dar intensyviau. Tačiau šokoladas turi daug daugiau paslapčių ir įdomybių, nei daugelis įsivaizduoja, todėl verta sužinoti bent devynis įdomiausius faktus apie šį desertą.
1. Šokoladas – vaisius ar daržovė?
Gali pasirodyti keista, bet šokoladas gaminamas iš kakavos medžio vaisių sėklų. Kakavos pupelės, kurios dažnai klaidingai laikomos daržovėmis, iš tiesų priklauso vaisiams. 2011 m. moksliniai tyrimai netgi įvardijo kakavą kaip „super vaisių“ dėl didelio antioksidantų kiekio, kuris dažnai viršija tam tikrus vaisius. Antioksidantai yra svarbūs mūsų organizmui, nes jie saugo ląsteles nuo žalojančio oksidacinio streso ir prisideda prie bendros sveikatos palaikymo.
2. Rožinis šokoladas – didžiausia rinkos naujovė
2018 metais šokolado pasaulis sulaukė revoliucijos pristatant naują rūšį – rožinį šokoladą. Tai ketvirtoji šokolado rūšis po juodojo, pieniško ir baltojo. Šią naujovę sukūrė šveicarų kompanija „Barry Callebaut“. Rožinio šokolado spalva yra natūrali, nes gaminant nenaudojami jokie dažikliai ar skonio priedai. Jo populiarumas buvo akimirksniu, o šalutiniai produktai iš jo parduodami itin greitai, įrodant, kad smaližiai vertina ir tokias inovacijas.
3. Šokoladas gali prisidėti prie svorio kontrolės
Nors gali atrodyti paradoksalu, juodasis šokoladas gali padėti numesti svorio. Kopenhagos universiteto tyrimas atskleidė, kad valgant nedideles juodojo šokolado dozes galima jausti sotumo jausmą greičiau ir sumažinti potraukį nesveikiems užkandžiams. Be to, šokoladas gerina deguonies cirkuliaciją treniruotės metu, kas didina fizinį ištvermę. Netgi egzistuoja šokolado dieta – valgant mažą gabalėlį juodojo šokolado pusvalandį prieš valgį sumažėja apetitas.
4. Šokolado istorija – gėrimas, o ne saldumynas
Dažnai galvojame apie šokoladą kaip apie kietą plytelę ar saldainius. Tačiau maždaug 90 % šokolado istorijos jis buvo vartojamas kaip gėrimas. Žodis „chocolatl“ kilęs iš Centrinės Amerikos kalbų ir reiškia „kartus vanduo“. Šis gėrimas nesiskyrė nuo saldumo, tad tik prieš 150 metų Didžiojoje Britanijoje buvo sukurtas pirmas šokolado batonėlis, kuriame buvo sumaišytas kakavos sviestas, šokoladas ir cukrus.
5. Juodasis šokoladas kaip sveikatingumo produktas
Juodasis šokoladas yra itin turtingas antioksidantų šaltinis. Daug tyrimų rodo, jog jis gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net tris kartus, gerina kraujotaką ir smegenų veiklą. Be to, mokslininkai teigia, kad juodasis kartusis šokoladas mažina odos vėžio riziką. Visa tai rodo, kad šokoladas, ypač jo juodoji versija, ne tik šalina nuotaikos sunkumus, bet ir prisideda prie fizinės sveikatos stiprinimo.
6. Šokoladiniai sausainiai – netikėtas išradimas
1930 metais Ruth Wakefield netyčia sukūrė šokoladinių sausainių receptą, kai kepdama į tešlą įdėjo sulaužytų šokolado gabalėlių, tikėdamasi, jog jie ištirps. Vietoj to ji iškepė traškius sausainius su atskirais šokolado gabaliukais – taip gimė vienas populiariausių desertų pasaulyje. Šis receptas vėliau pateko į kompanijos „Nestlé“ rankas, o pati Wakefield tapo žinoma kaip viena iš svarbių maisto pramonės išradėjų.
7. Rekordiniai šokolado milžinai
Pasaulio rekordų knygoje yra įregistruotos milžiniškos šokolado plytelės. Pernai Peru meistrai pagamino plytelę, kurios ilgis siekė 7 metrus, plotis 3 metrus, o storis – 5 centimetrus. Ji sverė keli šimtus kilogramų kakavos ir dešimtis kilogramų riešutų. 2011 m. Jungtinėje Karalystėje buvo sukurtas sunkiausias šokolado gabalas, sveriantis beveik šešias tonas. Šie rekordai atspindi šokolado svarbą ir jo vertinimą pasaulio kultūroje.
8. Šokoladas ir emocinė pusiausvyra
Šokolado kvapas ir skonis turi raminantį poveikį centrinei nervų sistemai. Jis padeda sumažinti stresą, nuovargį, mažina dirglumą ir palaiko emocinę pusiausvyrą. Australijos Swinburno universiteto tyrimai parodė, kad kakavoje esančios medžiagos padeda įveikti nerimą. Dėl šių savybių šokoladas dažnai yra naudojamas ne tik maistui, bet ir eteriniuose aliejuose, namų kvapuose ar kūno priežiūros priemonėse.
9. Juodasis šokoladas – naudingas dantims
Juodas šokoladas turi daug kakavos, kurioje gausu tanino – medžiagos, užkerta kelią dantenų uždegimui ir erozijai. Be to, juodajame šokolade yra daug kalcio, kuris stiprina dantis. Kakavos savybės mažina burnos rūgštingumą, padeda kovoti su ėduonimi. Svarbu rinktis šokoladą, kuriame yra ne mažiau kaip 80 % kakavos ir mažai cukraus, kad būtų galima išnaudoti jo sveikatingą poveikį.
Apibendrinant, šokoladas yra ne tik skanus desertinis gaminys, bet ir turintis daug naudingų savybių produktas, o jo istorija ir įdomybės sukuria dar giliau vertinamą kultūrinį fenomenu. Todėl drąsiai galime sakyti, jog šokoladą verta ne tik mėgautis, bet ir pažinti iš arčiau.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.