Yra tyrimų, apie kuriuos žmonės prisimena tik pradėję jausti simptomus. Tačiau dalies onkologinių ligų prevencinės programos sukurtos būtent tam, kad būtų galima pasitikrinti dar nesiskundžiant jokiais negalavimais. Viena jų aktuali tiek moterims, tiek vyrams nuo 50 metų.
Verta žinoti, kad ankstyvi storosios žarnos pakitimai ne visuomet sukelia skausmą ar matomą kraujavimą. Todėl savijauta nėra tinkamas būdas spręsti, ar verta dalyvauti programoje. Svarbu amžius, ankstesni tyrimai ir šeiminė rizika.
Apie kokį tyrimą kalbama?
Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų imtinai vyrams ir moterims. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kartą per dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Gavus teigiamą rezultatą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą specialistui; prireikus atliekama kolonoskopija ir biopsija. Teigiamas testas dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu.
Ką galite padaryti patys?
Jei patenkate į amžiaus grupę, pasiteiraukite šeimos gydytojo, kada paskutinį kartą atlikote testą ir ar metas jį kartoti. Jei šeimoje būta storosios žarnos vėžio, polipų arba turite simptomų, tyrimų poreikis gali skirtis nuo įprastos programos. Tai verta aptarti individualiai.
Dar viena svarbi detalė
Slapto kraujavimo testas nėra tiesioginis vėžio diagnozės testas – jo paskirtis aptikti signalą, kad gali reikėti išsamesnio tyrimo. Dėl to teigiamo rezultato nereikia iškart laikyti blogiausiu scenarijumi, bet ir negalima jo ignoruoti. Svarbu, kad prevencinėje programoje dalyvautų ir žmonės, kurie šiuo metu jaučiasi visiškai sveiki.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Matomas kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, užsitęsę tuštinimosi pokyčiai ar mažakraujystė yra priežastys kreiptis į gydytoją nepriklausomai nuo amžiaus ir programos grafiko. Neigiamas patikros testas nepakeičia simptomų ištyrimo.
Informacijos šaltiniai
Straipsnis informacinio pobūdžio; jis nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Nuotrauka – iliustracinė.