Pražilti išgyvenant didelį dvasinį skausmą arba patiriant nuolatinį stresą – mitas ar tiesa? Gydytojas dr. Tadas Raudonis paaiškina, koks procesas nulemia žilo plauko atsiradimą, kodėl yra pražilusių jaunuolių ir kokiais būdais galima gerokai sumažinti naujai išaugančių žilų plaukų kiekį.
Palaidojo žmoną ir pražilo
„Mano kaimynas palaidojo žmoną, o po kelių mėnesių jį pamačiau visai pražilusį. Žmonės kalba, kad jis labai išgyveno netektį, todėl ir pražilo“, – pasakoja skaitytoja Jurga.
Kita skaitytoja Karolina rašo: „Mano juodaplaukis dėdė buvo sovietmečiu išvežtas kariauti į Afganistaną. Jaunas vyras grįžo žilas kaip senolis“.
Skaitytojos klausia, ar tikrai didelis sielvartas, stresas gali padaryti mus žilais.
Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas, gydytojas dermatovenerologas-trichologas dr. T. Raudonis sako, kad pražilimas dėl sielvarto nėra mitas.
„Taip. Žmogus, išgyvendamas didelį sielvartą, patirdamas stresą, gali pražilti. Nors greitas ir visiškas pražilimas fiksuojamas retai.
Tiesa, tai neįvyks per naktį ar savaitę. Reikia suprasti, kad jau išaugęs plaukas netaps žilu. Jame nėra gyvų ląstelių. Tik nauji plaukai gali išaugti žili. O plaukai neužauga per savaitę. Vis tiek reikia kelių mėnesių“, – paaiškina dr. T. Raudonis.
Didelis stresas gali padaryti įtaką plauko pigmentui
Gydytojas paaiškina, kokie procesai vyksta mūsų ląstelėse, jeigu patiriame didelį stresą.
„Didelis sielvartas organizme sukelia oksidacinį stresą. Stipriai išauga laisvųjų radikalų kiekis. Jie pradeda atakuoti melanocitus. Tai yra tas ląsteles, kurios atsakingos už melanino gamybą. Melaninas yra pigmentas, atsakingas ir už plaukų spalvą. Jeigu įvyksta pažaida, tai pigmento gamyba sutrinka“, – pasakoja trichologas.
Jis pamini, kad ne tik didelis stresas, bet ir liga gali padaryti mus žilus.
„Yra tokia autoimuninė liga židininė alopecija. Ji nulemia staigų plaukų iškritimą.
Kartais tik tam tikrose galvos zonose, o kartais sukelia visišką nuplikimą. Būna, kad po šios ligos žmonėms atauga plaukai be pigmento. Kitaip sakant, žili.
Žili plaukai gali tapti ir po chemoterapijos. Jeigu žmogus dėl jos nupliko, naujai augantys plaukai gali jau būti žili, nors iki chemoterapijos žmogus neturėjo nė vieno žilo plauko. Chemoterapija irgi yra stresas organizmui. Tik ne emocinio, o fiziologinio pobūdžio“, – apie staigų žilimą pasakoja medikas.
Žilimas dažniausiai yra nulemtas genų
Vis tik, pasak T. Raudonio, plaukų žilimas dažniausiai yra nulemtas ne tiek streso, kiek genetikos.
„Pastebėta, kad vaikai, kurių tėvai anksti pražilo, gali dar anksčiau pradėti žilti. Yra atvejų, kai žilti pradeda ir jaunuoliai.
Man yra tekę matyti pacientų, kurie būdami dvidešimties yra praktiškai žili. Kaip ir garbaus amžiaus žmonių, kurie turi vos vieną kitą žilą plauką“, – sako pašnekovas.
Kaip sumažinti žilų plaukų kiekį?
T. Raudonis teigia, kad šiandien yra sukurta priemonių, kurios gali sumažinti žilų plaukų kiekį arba net pristabdyti žilimą.
„Vaistinėse galima rasti skirtingų gamintojų papildų. Iš dalies jie veikia. Aš pats išbandžiau, nes ir pats pastebėjau, kad daugėja žilų plaukų. Po kelių mėnesių vartojimo pastebėjau, kad išaugo mažiau žilų plaukų.
Taip pat egzistuoja injekcinės PRP procedūros. Jos padeda atgaivinti plauką, stabdo jo senėjimą. Atliekant jas periodiškai matome pastebimą žilų plaukų sumažėjimą. Tik svarbu neturėti iliuzijų, kad mes galime iš visiškai žilo žmogaus padaryti tamsiaplaukį. Čia jau reikėtų į kirpėją kreiptis“, – pataria T. Raudonis.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.