Atėjus šaltajam metų laikui ir besitęsiant gripo sezonui, daugelis susirūpina savo imunitetu. Pasak vaistininkės Juditos Voverės, tiems, kas laiku nepasirūpino organizmo apsauga, permainingi orai gali tapti rimtu iššūkiu. Tad kaip efektyviai sustiprinti organizmą ir išlaikyti gerą savijautą iki pat pavasario?
Imunitetas: galinga atmintis ir kasdieniai iššūkiai
Mūsų imuninė sistema pasižymi galinga atmintimi, leidžiančia įgyti antikūnų persirgus tam tikromis ligomis ar pasiskiepijus. Be to, ji nuolat mokosi atpažinti naujus patogenus ir kurti reikiamą apsaugą. Vis dėlto, imuninės sistemos atsparumas nėra beribis – jį lemia daugybė veiksnių, įskaitant gyvenimo būdą ir įpročius. Jei imuninėms ląstelėms trūksta energijos ar jos negaminamos pakankamai, natūrali organizmo apsauga silpnėja.
Vaistininkės teigimu, didžiausi imuninės sistemos priešai yra nepakankamai įvairi mityba, mažas fizinis aktyvumas, nekontroliuojamos lėtinės ligos ir ilgalaikis stresas. Taip pat kenkia žalingi įpročiai, per mažai laiko gryname ore, miego ir poilsio trūkumas bei išsibalansavęs cirkadinis ritmas.
Žarnyno mikrobiotos vaidmuo: imuniteto centras
Žmogaus žarnyno mikrobiota atlieka itin svarbų vaidmenį imuninės sistemos funkcionavime ir uždegiminių procesų valdyme. Apie 70 proc. imuninių ląstelių veikia būtent virškinamajame trakte. Norint palaikyti žarnyno mikrobiotos balansą, kasdienę mitybą svarbu papildyti skaidulomis ir probiotikais turinčiu maistu: fermentuotomis daržovėmis, jogurtu, pasukomis, kefyru.
„Žarnyno mikrobiotai svarbios tam tikros Lactobacillus ir Bifidobacterium genties bakterijų padermės, kurių nauda pagrįsta klinikiniais tyrimais. Vis dėlto, šių probiotikų poveikis priklauso ne tik nuo bakterijų genties, bet ir nuo konkrečios jų padermės, pavyzdžiui: Lactobacillus rhamnosus GG, Bifidobacterium lactis BB-12 ir panašiai. Klinikinėse studijose dažniausiai naudojamos 1–20 mlrd. kolonijas formuojančių vienetų dozės, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, turint virškinimo sutrikimų ar vartojant kai kuriuos vaistus, – net keletą kartų daugiau.
Tokiu atveju nemažai naudos gali duoti maisto papildai, tačiau svarbu juos vartoti teisingai – po valgio, kurį laiką vengiant karštų gėrimų ir darant pertraukas nuo vartojamų vaistų“, – pataria vaistininkė.
Vitamino C galia: daugiau nei citrinos
Vienas svarbiausių vitaminų imuninės sistemos stiprinimui yra vitaminas C. Jis padeda palaikyti baltųjų kraujo kūnelių gamybą, imuninių ląstelių aktyvumą ir gelbsti jas nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Nors daugelis vitaminą C sieja su citrusiniais vaisiais, visgi didesni jo kiekiai randami acerola vyšniose, raudonosiose paprikose, brokoliuose ir ciberžolėje.
„Vienu geriausių ir lengviausiai pasisavinamų natūralių vitamino C šaltinių yra laikoma acerola vyšnia. Pavyzdžiui, 100 gramų citrinos yra vos 77 mg vitamino C, o 100 gramų acerola vyšnių gali būti net apie 1700 mg šio vitamino. Acerola vyšnioje taip pat yra bioflavanoidų rutino, hesperidino bei kvercetino, kurie pagerina vitamino C absorbciją organizme“, – vardija J. Voverė.
Natūralūs gamtos resursai imunitetui
Siekiant sustiprinti organizmą, nereikėtų pamiršti gamtos suteikiamų išteklių, kurie prisideda prie žmonių sveikatos puoselėjimo tūkstančius metų. Pavyzdžiui, vitaminų A ir C, kitų antioksidantų, geležies, mangano ir net skaidulų galima rasti paprasčiausiame čiobrelyje.
„Čiobrelis pasižymi dideliu antioksidaciniu aktyvumu ir turi antibakterinių bei antimikrobinių savybių. Vis dėlto įprasti šios žolelės kiekiai maiste ar arbatoje paprastai yra nedideli, todėl jų poveikis organizmui gali būti ribotas. Dėl to kai kurie žmonės renkasi standartizuotus augalinius preparatus ar maisto papildus, kuriuose vaistažolės ekstrakto dozės yra gerokai didesnės“, – priduria vaistininkė.
Antioksidantų svarba ir maisto papildų pasirinkimas
Pasak vaistininkės, jei imuninę sistemą nusprendėte pastiprinti augalinio pagrindo maisto papildais, vertėtų atkreipti dėmesį į tokius augalinius ekstraktus kaip ciberžolė, ežiuolė, imbieras. Šie augaliniai ekstraktai aprūpina organizmą antioksidantais, polifenoliais, padeda palaikyti energijos apykaitą bei mažinti uždegiminius procesus, gerina kraujotaką.
„Renkantis maisto papildus taip pat svarbu atsižvelgti į jų formą: ar ji kramtoma, kapsulių, ar skysta. Įprastai pacientai ieško jiems patogiausios ir mažiausiai skrandį erzinančios maisto papildų formos, tad dažnu pasirinkimu tampa vieno gurkšnio forma. Neretai skysti maisto papildai būna pasisavinami geriau ir dėl lengvesnių virškinimo procesų greičiau patenka į kraujotaką“, – pastebi vaistininkė.
Ji priduria, kad net ir stiprinant imunitetą, svarbu išlaikyti saiką ir stebėti vartojamų maisto produktų kiekius bei maisto papildų dozes. Kuo daugiau – nereiškia geriau, nes perdozavus kai kurių vitaminų gali kilti šalutinių poveikių ir nemalonių simptomų atsiradimo rizika. Geriausia visada pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.