Ar kada nors susimąstėte, kad jūsų amžius pase – tėra tik skaičius? Šiuolaikinis mokslas vis labiau pabrėžia skirtumą tarp chronologinio ir biologinio amžiaus. Pastarasis kur kas tiksliau atspindi tikrąją mūsų organizmo būklę, nurodydamas, kaip efektyviai veikia mūsų ląstelės. Viena iš paslapčių, slypinčių mūsų genetikos gelmėse ir turinčių didelę įtaką biologiniam senėjimui, yra telomerai.
Ėjimas ir ląstelių jaunystės paslaptis: telomerai
Telomerus galima įsivaizduoti kaip apsauginius antgalius ant batų raištelių galų, kurie neleidžia jiems išsivynioti. Mūsų atveju, tai yra chromosomų galuose esančios struktūros, kurios saugo mūsų genetinę informaciją. Kaskart, kai ląstelė dalijasi, šie apsauginiai antgaliai natūraliai trumpėja. Kuo trumpesni telomerai, tuo senesnės mūsų ląstelės ir tuo arčiau biologinio senėjimo pikas.
Specialistas Rokas Norvaišas pabrėžia, kad fizinis aktyvumas yra tiesioginis signalas ląstelėms išlikti jaunoms:
„Senėjimas vyksta ne tik pagal gimimo datą – jis matuojamas ir biologiniais rodikliais. Vienas jų – telomerų ilgis. Telomerai saugo mūsų chromosomas, tačiau su amžiumi trumpėja. Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs žmonės turi ilgesnius telomerus nei sėslūs. Skirtumas gali atitikti net 7–10 biologinių metų“, – dėsto R. Norvaišas.
Taigi, reguliarus ėjimas veikia kaip galinga priemonė, sutvirtinanti jūsų ląstelių „batų raištelių antgalius“ ir padedanti išlaikyti jūsų genetinį kodą stabilų bei jaunatvišką. Tai paprastas, bet neįtikėtinai efektyvus būdas prisidėti prie ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo.
Judėjimo galia: kaip tapti biologiškai jaunesniam?
Ar esate pastebėję, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės trykšta energija, kurios galėtų pavydėti ir gerokai jaunesni? Šis gyvybingumas dažnai yra ne atsitiktinumas, o aktyvaus gyvenimo būdo rezultatas.
Rokas Norvaišas paaiškina, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda organizmui išlikti atsparesniam įvairiems išorės poveikiams, kurie skatina senėjimą.
„Fizinis aktyvumas lėtina epigenetinį senėjimą. Aktyvumas mažina uždegimą, gerina mitochondrijų veiklą ir energijos gamybą ląstelėse. Tai reiškia, kad organizmas funkcionuoja efektyviau ir ilgiau išlieka atsparus ligoms“, – teigia specialistas.
Šie ląsteliniai pokyčiai leidžia aktyviems žmonėms jaustis ir atrodyti jaunesniems. „Neįtikėtina, bet aktyvūs žmonės iš tiesų gali būti biologiškai jaunesni nei jų sėslūs bendraamžiai, dėl ląstelinių procesų optimizavimo“, – priduria R. Norvaišas. Tai reiškia, kad judėjimas yra ne tik kūno, bet ir kiekvienos mūsų ląstelės eliksyras.
Raumenų nykimas – neišvengiama, bet sustabdoma?
Su amžiumi neišvengiamai susiduriame su sarkopenija – natūraliu raumenų masės ir jėgos mažėjimu. Nors dažnai manoma, kad tai – tik gilios senatvės problema, šis procesas prasideda kur kas anksčiau, nei daugelis tikisi. Jau nuo 30-ies iki 50-ies metų, per kiekvieną dešimtmetį, žmogus vidutiniškai praranda apie 3–5% raumenų masės. Šiame etape pokyčiai dažnai yra sunkiai pastebimi, tačiau po 50-ies metų nykimas spartėja, darydamas vis didesnę įtaką kasdieniam gyvenimui ir judėjimo laisvei.
Tačiau čia į pagalbą ateina ėjimas. Ypač dinamiškas, reguliarus ėjimas veikia kaip natūralus stimuliatorius, padedantis ne tik sulėtinti raumenų nykimą, bet ir palaikyti jų funkcionalumą bei jėgą.
„Reguliarus ėjimas stimuliuoja apatinių galūnių raumenis ir aktyvina baltymų sintezę. Spartesnis ėjimas sukuria pakankamą mechaninę apkrovą, kad būtų palaikomas raumenų funkcionalumas. Eisenos greitis net laikomas ilgaamžiškumo biomarkeriu. Raumenys taip pat reguliuoja gliukozės apykaitą ir mažina uždegimą organizme“, – pastebi specialistas Rokas Norvaišas.
Taigi, sparčiai žingsniuojant ne tik stiprinate kojas, bet ir aktyvuojate visą organizmo medžiagų apykaitą, kovojate su uždegiminiais procesais ir tiesiogiai prisidedate prie savo ilgaamžiškumo. Kiekvienas žingsnis tampa investicija į jūsų ateities sveikatą ir gyvybingumą.
Tegul kiekvienas žingsnis veda į ilgesnį, sveikesnį ir energingesnį gyvenimą! Pradėti judėti niekada nevėlu, o nauda, kurią pajusite, atpirks visas pastangas.
Sveikauk.lt portalo redaktorė.