Ilgą laiką mokslininkai spėliojo, kodėl moterys gyvena ilgiau už vyrus, ieškodami priežasčių medicininiuose ar socialiniuose veiksniuose. Tačiau naujas, didelio masto tarptautinis tyrimas atskleidė, kad šios priežastys slypi kur kas giliau – pačioje evoliucijoje. Išsamiausia iki šiol atlikta analizė parodė, kad lyties nulemti gyvenimo trukmės skirtumai būdingi ne tik žmonėms, bet ir daugeliui gyvūnų rūšių.
Leipcigo Makso Plancko evoliucinės antropologijos instituto vadovaujama komanda išanalizavo daugiau nei 1100 žinduolių ir paukščių rūšių gyvenimo duomenis. Tai išsamiausia iki šiol atlikta analizė šia tematika. Ji atsako į vieną seniausių biologijos klausimų: kodėl patinai ir patelės sensta skirtingai?
Tyrimas atskleidė, kad 72 procentų visų žinduolių rūšių patelės gyvena ilgiau nei patinai. Vidutiniškai jų pranašumas yra apie 13 procentų. Įdomu tai, kad paukščių atveju modelis yra atvirkštinis: 68 procentų rūšių patinai gyvena ilgiau, vidutiniškai penkiais procentais.
Chromosomų vaidmuo ilgaamžiškumui
Vieną genetinį paaiškinimą pateikia vadinamoji heterogametinė lyties hipotezė. Ji teigia, kad lytis, turinti dvi skirtingas chromosomas, yra jautresnė žalingoms mutacijoms. Žinduoliams tai būdinga patinams (XY chromosomos), o paukščiams – patelėms (ZW chromosomos). Patelės, turinčios dvi X chromosomas, gali lengviau kompensuoti žalingus pokyčius – tai suteikia išgyvenimo pranašumą. Tačiau, kaip pabrėžia tyrimo autorė Johanna Stärk, šis modelis nepaaiškina visų išvadų.
„Kai kuriose rūšyse nustatėme priešingą modelį nei tikėtasi“, – sako J. Stärk. Pavyzdžiui, plėšriųjų paukščių patelės išgyvena dažniau ir yra didesnės nei patinai. Tai aiškiai rodo, kad chromosomos paaiškina tik dalį pastebimų skirtumų.
Kaip konkurencija veikia gyvenimo trukmę?
Mokslininkai taip pat palygino poravimosi strategijas. Rūšių, kuriose yra didelė konkurencija dėl partnerių, patinai daugiausia dėmesio skiria kūno dydžiui, ragams arba ryškiai plunksnų spalvai.
Nors šie bruožai padidina reprodukcinę sėkmę, jie eikvoja didelį energijos kiekį, o tai daro patinus labiau pažeidžiamus ligoms ir pavojams. Todėl daugelio poligaminių žinduolių patinai miršta anksčiau.
Paukščių atveju skirtumas yra mažesnis. Daugelis rūšių yra monogamiškos, o patinai ir patelės dalijasi vadų priežiūra. Tokiomis sąlygomis konkurencinis spaudimas yra silpnesnis, todėl pailgėja patinų gyvenimo trukmė. Monogamiškose rūšyse skirtumai tarp lyčių pasiskirstę tolygiausiai.
Tėvų priežiūra ir jos įtaka ilgaamžiškumui
Be chromosomų ir konkurencijos, svarbų vaidmenį atlieka ir rūpinimasis palikuonimis. Žinduolių patelės paprastai daug laiko skiria savo jauniklių auginimui ir apsaugai. Ilgesnė ir intensyvesnė priežiūra padidina palikuonių išgyvenimo tikimybę. Šis atrankos pranašumas sustiprina patelių ilgaamžiškumą, ypač primatų atveju.
Paukščių atveju priežiūra dažnai pasiskirsto tolygiau. Daugelio rūšių patinai aktyviai dalyvauja perėjime ir jauniklių maitinime. Tai paaiškina, kodėl paukščių patinų gyvenimo trukmė dažnai yra ilgesnė nei patelių.
Mokslininkai patvirtina: skirtumai išlieka net ir be grėsmių
Siekiant įvertinti aplinkos veiksnių įtaką, tyrėjai palygino laukinių ir zoologijos sodų populiacijas. Nors zoologijos soduose gyvūnams negresia plėšrūnai, maisto trūkumas ar ligos, lyčių ilgaamžiškumo skirtumai vis tiek išlieka – nors ir mažiau ryškūs. Tai rodo, kad aplinkos veiksniai daro įtaką gyvenimo trukmei, tačiau nepaneigia giliau įsišaknijusių genetinių ir evoliucinių modelių.
„Lyčių skirtumai tiesiog neišnyksta, net ir pašalinus išorinę riziką“, – teigia Johanna Stärk. Būtent tai atsispindi ir žmonių gyvenimo trukmėje: geresnė sveikatos priežiūra bei gyvenimo sąlygos sumažina atotrūkį tarp vyrų ir moterų, bet jo nepanaikina, patvirtindami evoliucijos nulemtą ilgaamžiškumo skirtumų pėdsaką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.