Po ilgo žiemos sąstingio pavasaris vilioja į lauką, kviesdamas atgaivinti kūną aktyvia veikla. Deja, toks staigus aktyvumas neretai baigiasi traumomis. Kineziterapeutas dalijasi vertingais patarimais, kaip išvengti sužalojimų ir kokie pratimai padės greičiau atsigauti patyrus sumušimus ar patempimus.
Pavasarinio aktyvumo spąstai: kaip išvengti traumų?
Pavasariui įsibėgėjus, sparčiai didėja žmonių, besikreipiančių į specialistus dėl įvairių traumų, skaičius. Dažniausiai sužalojama važiuojant dviračiu, paspirtuku ar patiriant čiurnų pažeidimus. Kineziterapeutas Mindaugas Kirkila iš sveikatos centro „Energetikas“ pastebi dažną klaidą:
„Jau klasika tapo žmonių istorijos: pradėjau sportuoti, iki vasaros pasiryžau numesti keletą kilogramų, tačiau viskas baigėsi trauma. Kažkodėl dauguma naujai pradėjusių sportuoti pamiršta, kad pakilus nuo sofos nereikia iškart pasileisti bėgti, tačiau apgalvoti, įvertinti savo pajėgumus ir būtinai padaryti apšilimą. Neignoruoti kūno problemų, o į jas atsižvelgti, ir tik save tausojant, palaipsniui didinti krūvį.“
Įvykus sunkesniam sužalojimui – pavyzdžiui, nukritus nuo dviračio, paspirtuko, riedlentės ar susidūrus su kitu žmogumi – pirmiausiai išsiskiria adrenalinas, kuris gali užblokuoti skausmą, sudarydamas klaidingą įspūdį, kad nieko rimto nenutiko. Tokiais atvejais žmonės bando stotis, net nejausdami, kad, tarkime, lūžo koja, ir krisdami susižaloja dar labiau. Svarbiausia – nutikus nelaimei, judėti kuo ramiau ir neskubėti atsistoti.
Julija Judickienė, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė, priduria:
„Stebime, kad dažniausiai nelaimingi atsitikimai yra nulemti pasikeitusių aplinkybių: žiemą patiriamos traumos paslydus, o orui atšilus – nukritus nuo paspirtukų ir dviračių. Pačios dažniausios traumos, bet kuriuo metų laiku, išlieka rankų bei kojų lūžiai, įvairūs patempimai ar raiščių plyšimai.“
Kineziterapeutas M. Kirkila ypač pabrėžia elektrinių paspirtukų keliamą riziką:
„Traumos, patiriamos, nuvirtus nuo elektrinio paspirtuko yra vienos iš žiauriausių.
Praeitą vasarą, moteris Palangoje važiavo su elektriniu paspirtuku, laikydama telefoną rankoje. Per vėlai pastebėjusi priešais ją sustojusį dviratininką, nebespėjo sustabdyti ir nusprendė ne sužaloti kitą žmogų, bet nusukti į šoną, išvengiant susidūrimo. Deja, smarkiai nukritus, jai lūžo kaukolės pamatas, apatinis žandikaulis, dilbis ir riešas. Yra ne viena istorija, kaip nekaltas pasivažinėjimas baigėsi ligonine ir reabilitacija.“
Čiurnos traumos ir pirmoji pagalba: kada kreiptis į medikus?
Čiurnos sužalojimai yra itin dažni tarp aktyviai sportuojančių. M. Kirkila perspėja, kad vieną kartą patirta čiurnos trauma beveik šimtaprocentine tikimybe pasikartos, jei nebus imtasi prevencinių priemonių, pavyzdžiui, naudojami įtvarai ar elastiniai bintai.
„Žmonės dažnai apsigauna vertindami, kad tai tik nedidelis kryptelėjimas, menkas skausmas, kuris greit praeis, tačiau išėjus į lauką, neteisingai pastačius koją ant nelygaus paviršiaus ar pasitaikius akmenukui, koja dar kartą pakrypsta ir diagnozuojamas jau ne raiščių patempimas, o plyšimas,“ – sako kineziterapeutas.
Kineziterapeutas paaiškina, kad čiurnos traumos skirstomos į tris kategorijas:
- Patempimas: lengvas vietinis skausmas, tačiau koja nėra ištinusi ar pamėlynavusi.
- Dalinis raiščių plyšimas: koja tinsta, visa pėda mėlynuoja iki pat pirštų, minti koją labai sunku.
- Raiščių plyšimas ar čiurnos lūžis: kojos minti be pagalbinių priemonių neįmanoma.
Dažniausiai žmogus pats gali atskirti patirtos traumos sunkumą. Jei tai tik patempimas, užteks ramaus, tausojančio režimo. Tačiau, jei įtariamas raiščių plyšimas, būtina skubiai imobilizuoti koją, sužeistą galūnę pakelti ir kuo greičiau šaldyti – apie penkiolika minučių, kartojant keletą kartų per dieną, ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.
J. Judickienė atkreipia dėmesį, kad kasmet fiksuojama vis daugiau tokių traumų, kas siejama su pandemijos metu susiformavusiais įpročiais ir didesniu noru maksimaliai išnaudoti galimybes aktyviai leisti laiką. Tačiau didesnis aktyvumas didina ir traumų riziką. Draudimo bendrovės, atsižvelgdamos į tai, siūlo platesnes apsaugas nuo smulkių kūno sužalojimų ir traumų sportuojantiems.
Praėjus ūmiam poūminiam laikotarpiui po traumos, kai jau nebeskauda ir pirštai lankstosi, kojos nereikia per daug tausoti. Priešingai – svarbu duoti saikingo krūvio. M. Kirkila rekomenduoja palaipsniui stiprinti galūnės raumenis, naudoti nestabilias platformas, atlikti tempimo pratimus ir, pagal galimybes, rinktis sportui pritaikytą avalynę. Tinkama prevencija ir atidus požiūris į savo kūną padės išvengti skaudžių padarinių ir mėgautis pavasario teikiamais malonumais be rūpesčių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.