Širdies ir kraujagyslių ligos, o ypač miokardo infarktas, išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir visoje Europoje. Nerimą kelia tai, kad širdies smūgiai diagnozuojami ne tik vyresnio amžiaus, bet ir vis jaunesniems, darbingo amžiaus žmonėms. Deja, dažnai į medikus kreipiamasi per vėlai, kai kiekviena minutė tampa aukso vertės. Todėl kiekvienam, besirūpinančiam savo ir savo artimųjų sveikata, privalu žinoti, kaip atpažinti infarkto simptomus ir kaip laiku suteikti bei gauti pagalbą.
Ar atpažįstate infarkto simptomus?
Miokardo infarktas dažniausiai pasireiškia tipiškais simptomais: staigiu, intensyviu skausmu už krūtinkaulio, kuris gali plisti į kairiąją ranką, pečių, kaklą, apatinį žandikaulį ar nugarą. Šį skausmą gali lydėti dusulys, pykinimas, vėmimas, stiprus prakaitavimas, galvos svaigimas, bendras silpnumas ar net sąmonės netekimas. Svarbu žinoti, kad skausmas gali būti neįprasto pobūdžio: veržiantis, spaudžiantis, deginantis, o ne duriantis. Jis nepraeina pailsėjus ir yra ilgalaikis.
Vis dėlto, maždaug penktadalis infarktą patyrusių pacientų prisipažįsta nepajutę jokių tipiškų simptomų. Toks „tylusis infarktas“ dažniau pasireiškia sergantiems cukriniu diabetu, moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms. Netipiški požymiai gali būti: nepaaiškinamas nuovargis, nedidelis galvos ar skrandžio skausmas, pykinimas, sutrikęs virškinimas ar net peršalimą primenantys simptomai. Jei jaučiate bet kokius neįprastus, ilgai trunkančius ir nerimą keliančius simptomus, jokiu būdu neužsiimkite savigyda. Kreipkitės į medikus – geriau būti saugiam, nei gailėtis.
Kodėl kiekviena minutė yra kritinė?
Ištikus infarktui, laikas yra jūsų didžiausias priešas. Kupranugarių posakis „aukso valandos“ šiuo atveju virsta „aukso minutėmis“. Kuo greičiau bus suteikta profesionali medicininė pagalba, tuo didesnė tikimybė išsaugoti paciento gyvybę ir sumažinti širdies raumens pažeidimus.
Medikai pabrėžia, kad kreipiantis ne vėliau nei per 2 valandas nuo simptomų pradžios, prognozės yra kur kas geresnės.
Jei įtariate infarktą, jokiu būdu nebandykite patys vykti į ligoninę ar prašyti, kad jus vežtų artimieji. Nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas ne tik užtikrins saugų ir greitą transportavimą, bet ir pradės teikti pirmąją pagalbą jau pakeliui į ligoninę. Ligoninėje miokardo infarktas diagnozuojamas atliekant elektrokardiogramą (EKG) ir vertinant specifinius širdies pažeidimo rodiklius kraujyje.
Prevencija: imkitės veiksmų dabar!
Nors infarktas yra sunki liga, reikalaujanti skubaus gydymo ligoninėje, daugelio atvejų galima išvengti imantis prevencinių priemonių. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakoregavus tam tikrus gyvenimo būdo įpročius, infarkto riziką galima sumažinti net iki 80 procentų. Tai nėra stebuklinga piliulė, o nuoseklus rūpinimasis savo sveikata.
Svarbiausios širdies sveikatos taisyklės:
Sveika mityba: Rinkitės Viduržemio jūros dietos principus – daug daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, liesos mėsos (ypač žuvies), ankštinių daržovių ir sveikųjų riebalų (alyvuogių aliejus, avokadai). Ribokite sočiųjų ir transriebalų, pridėtinio cukraus ir druskos kiekį. Venkite perdirbto maisto.
Fizinis aktyvumas: Reguliarus judėjimas stiprina širdį ir kraujagysles, padeda palaikyti sveiką svorį, mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Stenkitės kasdien bent 30 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai, pavyzdžiui, sparčiam ėjimui, plaukimui ar dviračio minimui.
Nerūkymas: Rūkymas yra vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Nikotinas siaurina kraujagysles, didina kraujospūdį ir skatina aterosklerozę. Mesti rūkyti – geriausia, ką galite padaryti savo širdžiai.
Kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė: Reguliariai tikrinkite kraujospūdį ir cholesterolio lygį. Jei rodikliai padidėję, konsultuokitės su gydytoju ir laikykitės jo rekomendacijų dėl gyvenimo būdo korekcijos ar medikamentinio gydymo.
Svorio palaikymas: Antsvoris ir nutukimas žymiai didina širdies ligų riziką. Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo derinys padės palaikyti optimalų kūno svorį.
Streso valdymas: Lėtinis stresas neigiamai veikia širdies sveikatą. Ieškokite būdų, kaip atsipalaiduoti ir sumažinti įtampą: meditacija, joga, hobiai, laikas gamtoje ar su artimaisiais.
Reguliarūs medicininiai patikrinimai: Net jei jaučiatės gerai, reguliarūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai padeda anksti aptikti rizikos veiksnius ir imtis priemonių jiems suvaldyti.
Nors šios rekomendacijos atrodo ganėtinai paprastos, jų laikytis gali būti iššūkis. Tačiau investicija į savo širdies sveikatą yra pati vertingiausia. Neignoruokite šių svarbiausių patarimų, priimkite atsakingus sprendimus ir galėsite džiaugtis ilgu bei pilnaverčiu gyvenimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.