Gydytojas psichiatras dr. Edgaras Dlugauskas atskleidžia, kad serotoninas organizme atlieka gausybę biologinių funkcijų. „Šis hormonas dalyvauja nuotaikos, emocijų ir miego reguliavime, pažinimo ir mokymosi procesuose, fiziologiniuose – tokiuose kaip žarnyno peristaltika (susitraukimai, stumiantys organų turinį) ir krešėjimo reakcijose, turi įtakos skausmo pojūčiui bei seksualiniam potraukiui“, – teigia specialistas.
Kodėl trūksta laimės hormono ir kaip tai veikia savijautą?
Serotonino stoka neigiamai veikia mūsų sveikatą. Pastebima, kad rudenį, kai dienos trumpėja ir natūralios saulės šviesos gauname vis mažiau, lėtėja ir serotonino gamyba. „Tai paaiškina, kodėl po saulės vonių jaučiamės geriau. Vienas iš sezoninės depresijos gydymo būdų – šviesos terapija. Gydytojai visada rekomenduoja fizinį aktyvumą gryname ore kaip sudėtinę gydymo dalį“, – pabrėžia E. Dlugauskas.
Daktaras paaiškino, kad apie 90 proc. serotonino randama virškinamajame trakte, apie 8–9 proc. trombocituose ir tik 1–2 proc. nervų sistemoje. Šis hormonas priskiriamas prie neuromediatorių, kitaip – neurotransmiterių. „Tai – organizme susidaranti cheminė medžiaga, pernešanti nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių. Serotonino poveikis priklauso ne tik nuo jo kiekio, bet ir nuo receptorių jautrumo bei jų lokalizacijos smegenų struktūroje“, – detaliai paaiškino gydytojas psichiatras.
Kaip jaučiasi žmogus, jei serotonino pusiausvyra sutrinka? Pasak E. Dlugausko, plati hormono poveikių paletė lemia, kad jo trūkumas pasireiškia labai individualiai. „Serotonino pusiausvyros smegenyse sutrikimas gali sukelti įvairių neurologinių ir psichiatrinių ligų. Psichiatrijoje jo pusiausvyros sutrikimai dažniausiai pasireiškia nerimo ir pablogėjusios nuotaikos simptomais“, – sakė E. Dlugauskas.
Kaip natūraliai pakelti serotonino lygį?
Gydytojas pataria, kad serotonino gamybą skatina žmogaus mėgstamos veiklos, suteikiančios teigiamų emocijų. Tai gali būti koncertas, geras filmas ar susitikimas su širdžiai mielu draugu – visa, kas džiugina. Neuromediatorių gamybą taip pat skatina bet koks fizinis aktyvumas bei psichoterapija.
Savaime suprantama, kad cheminiams procesams organizme įtakos turi ne tik mūsų laisvalaikis, bet ir tai, ką dedame į burną.
Kaip maitintis, kad būtume laimingi?
„Serotoninas organizme sintezuojamas iš aminorūgšties triptofano, kurios randama riešutuose, vištienoje, kiaušiniuose, kiaulienoje, pieno produktuose. Sveika mityba sustiprina organizmą ir pagerina nuotaiką, tačiau papildų su triptofanu vartojimas tiesiogiai nepadidintų serotonino lygio nervų sistemoje. Serotoninas negali iš kraujotakos patekti į nervų ląsteles dėl hematoencefalinio (kraujo-smegenų) barjero“, – pabrėžė E. Dlugauskas.
Miego vaidmuo ir sudėtingas depresijos paveikslas
Gydytojo „laimės receptas“ atskleidžia ir netikėtų niuansų. Nors gali nuskambėti keistai, po prasto nakties miego serotonino lygis trumpam pakyla. Pasak gydytojo, net tyrimais nustatyta, kad nemiga pagerina depresija sergančių žmonių nuotaiką. Visgi, tai nenusveria miego trūkumo žalos kitoms organizmo sistemoms.
„Gydymas nemiga nėra taikomas klinikinėje praktikoje. Ilgalaikė nemiga neigiamai veikia nervų sistemą ir net sukelia somatines ligas. Tai demonstruoja sudėtingus ir nevienareikšmius biocheminius smegenų mechanizmus“, – paaiškino E. Dlugauskas.
Serotoninas – tik vienas iš keturių vadinamųjų laimės hormonų. Panašias funkcijas taip pat atlieka oksitocinas, dopaminas ir endorfinai. „Šių neuromediatorių pusiausvyros sutrikimai sukelia įvairias patologines būsenas ir ligas, o mokslas vis dar ieško būdų reguliuojant neuromediatorius jas pagydyti. Vieninteliu patvirtintu laimės receptu išlieka sveika gyvensena, fizinis aktyvumas ir vidinė darna“, – teigė gydytojas.
Užsienio žiniasklaidoje skelbta, kad šią vasarą pasirodęs tyrimas suabejojo teorija, jog serotonino trūkumas lemia depresiją. Tačiau, pasak E. Dlugausko, jo rezultatai dažnai interpretuojami klaidingai.
„Tyrimas kaip tik patvirtino depresijos, kaip ligos, sudėtingumą, – nėra „stebuklingos piliulės“ visiems atvejams. Depresija yra kompleksinė liga, kurios išsivystymui įtakos turi biocheminiai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Vienas svarbių biologinių veiksnių – serotoninas, tačiau jis tikrai ne vienintelis. Vaistai (antidepresantai), veikiantys neuromediatorius, per daugelį metų įrodė savo veiksmingumą. Svarbu depresijos gydymą patikėti gydytojams specialistams, kurie parinks kiekvienam individualų sprendimą“, – akcentavo E. Dlugauskas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.