Rudeninis akių perštėjimas ir sausumas: ekspertės įvardijo būdus, kaip išsaugoti regėjimą namuose

Rudens iššūkiai jautriausiam žmogaus organui

Ilgėjantis tamsusis paros laikas ir vis atšiauresniu tampantis klimatas gali neigiamai paveikti jautriausią žmogaus organą – akis. Neretai didžiąją dalį akių ligų išprovokuojame mes patys, jų nesaugodami nuo aplinkos veiksnių. Nesaugomos ir neprižiūrimos akys gali ne tik išsausėti, bet ir išprovokuoti akių paraudimą, perštėjimą ar net uždegimą.

Tinkamas apšvietimas – raktas į akių poilsį

Interjero dizainerė Vaida Žemaitytė pabrėžia, kad namų apšvietimas turi tiesioginę įtaką mūsų savijautai. Pasak jos, itin svarbu apgalvoti funkcines zonas, kuriose akys patiria didžiausią krūvį. „Pagrindinės zonos, į ką kreipiu itin didelį dėmesį, yra darbo ir vonios kambariai. Užtenka pasidaryti keletą lempučių grindų lygmenyje ar po spintele, kad naktį užėjus į vonią mes neišsibudintumėme, mūsų akys nebūtų trikdomos ir netaptų tokios jautrios. Pasirinkus tokias lemputes, nereikia naudoti jungiklio. Tam yra įmontuojamas daviklis, kuris automatiškai įjungia apšvietimą“, – pasakoja dizainerė.

Dirbant kompiuteriu ar skaitant, būtina vengti ryškių kontrastų, kurie vargina regą ir gali sukelti nemigą. V. Žemaitytė rekomenduoja: „Savo darbo zonoje susiprojektavau tikrai aiškų ir funkcionalų apšvietimą. Susikūriau apšvietimą ant stalo, skirtą skaitymui. Tuoment kitą apšvietimą susikūriau darbui su kompiuteriu. Labai svarbu nesukurti ryškių kontrastų. Jei apšvietimas netinkamas, sutemus labai stipriai pasiryškiname kompiuterio ekraną – išgaunamas šviesų kontrastas mus labai trikdo, akys greitai pavargsta ir mes jaučiamės išsibalansavę, susierzinę ir dėl to vėliau ilgai negalime užmigti.“

Šildymo sezono pasekmės ir drėgmės trūkumas

Akių ligų gydytoja, medicinos mokslų daktarė Dalia Krivaitienė atkreipia dėmesį, kad rudenį akių būklė suprastėja ir dėl prasidėjusio šildymo sezono. „Šildymo sezono metu labai išsausėja patalpų oras, kuris labai išsausina akių paviršių.

Tada žmonės ima jausti perštėjimo, graužimo jausmą, akys parausta. Paradoksalu tai, kad akys pradeda ašaroti, nors tas ašarojimas kaip tik yra susijęs su jų sausumu“, – aiškina specialistė.

Norint išvengti diskomforto, rekomenduojama palaikyti 40–60 proc. drėgmę patalpose. „Drėgmę namuose galime pasididinti ir buitinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, dažnai vėdindami patalpas, plačiai palikdami langą atidarytą apie 15–20 min. Taip pat galima patalpose sukurti skersvėjį, kad jas tam kartui išvėdintumėme. Taipogi galima namuose pasistatyti oro drėkintuvą. Taip pat galima ant radiatorių pakloti sudrėkinto audeklo gabalėlius arba šalia pastatyti vazas pilnas vandens, kad šis galėtų išgaruoti“, – pataria gydytoja D. Krivaitienė.

Kaip apsaugoti akis naudojantis technologijomis?

Išmanieji įrenginiai taip pat prisideda prie akių sausėjimo. Gydytoja pataria naudoti „akių komforto“ funkcijas mobiliuosiuose prietaisuose bei daryti reguliarias pertraukas. „Būtinai reikia daryti pertraukas. Jeigu mūsų darbas yra 8 valandas žiūrėti į monitorių, kas valandą reikia daryti pertraukas, o kas 10–15 minučių galima daryti lengvą akių mankštelę: pasižiūrėti akimis į įvairias puses (į viršų, šonus), užsimerkus pabūti 5 minutes, stipriai užsimerkti 10 kartų. Be mankštos, galima akis ir pamasažuoti arba tiesiog nusiprausti veidą ir tuo pačiu sudrėkinti akis“, – teigia medikė.

Ašarų plėvelės atkūrimas

Vaistininkė Kristina Staivė pabrėžia, kad sausų akių ligos priežastis dažnai yra nekokybiškas riebalinis ašarų plėvelės sluoksnis. Kai jis pažeidžiamas, vanduo iš akies paviršiaus išgaruoja greičiau, sukeldamas uždegiminius procesus. „Sausos akys turi būti nuolat vilgomos, todėl pravartu turėti specialių akių lašų su natūraliomis organinėmis dalelėmis, vadinamomis žmogaus ašarų osmoprotektoriais, kurios, patekusios į ląsteles, sulaiko jose vandenį ir neleidžia druskoms jo pašalinti, tokiu būdu užtikrindamos, kad akies paviršiaus ląstelės vėl ims gaminti visus tris ašarų plėvelės sluoksnius“, – sako K. Staivė.