Vitaminas D, dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmo funkcijoms – nuo kaulų sveikatos iki imuninės sistemos palaikymo. Jį gauname trimis pagrindiniais būdais: sintezuojant odoje veikiant ultravioletiniams B (UVB) spinduliams, su maistu arba vartojant maisto papildus. Tačiau, norint saulėje pasigaminti pakankamą vitamino D kiekį, reikėtų kasdien praleisti apie 20 minučių be drabužių arba su kuo mažesniu jų kiekiu. Ši galimybė prieinama ne kiekvienam, be to, nekontroliuojamas buvimas saulėje didina odos senėjimo ir odos vėžio riziką. Tai kelia aktualų klausimą: ar apsauginės priemonės nuo saulės, kurios saugo mus nuo žalingų spindulių, kartu netrukdo organizmui pasigaminti reikiamo vitamino D kiekio?
Apsaugos nuo saulės ir vitamino D gamybos ryšys
Apsauginiai kremai nuo saulės yra preparatai, kurių sudėtyje esančios medžiagos sugeria arba išsklaido ultravioletinius spindulius. Taip sukuriant barjerą, kuris neleidžia saulės spinduliams pasiekti odos, teoriškai, vitamino D gamyba turėtų būti slopinama. Tačiau medikų bendruomenė pabrėžia, kad realybė yra sudėtingesnė. Nė vienas tyrimas dar neįrodė, kad kasdienis apsauginio kremo nuo saulės naudojimas yra tiesiogiai susijęs su vitamino D trūkumu.
Gydytoja Joana Marinskienė paaiškina: „Teoriškai, apsaugodami nuo nudegimo saulėje, kremai turėtų slopinti ir vitamino D gamybą odoje. Tačiau, kad taip įvyktų, žmogus turėtų ant viso kūno užsitepti storą sluoksnį pačios aukščiausios apsaugos nuo saulės (SPF 50+) priemonės.“
„Paprastai žmonės užtepa nepakankamą kiekį. Tikėtina, kad dėl šios priežasties naujausiuose atsitiktinių imčių kontroliuojamuose tyrimuose pastebėta, kad kremų nuo saulės naudojimas neturi įtakos vitamino D koncentracijai kraujyje,“ – pataria gydytoja J. Marinskienė.
Kaip užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį be rizikos?
Nors saulės spinduliai yra natūralus vitamino D šaltinis, svarbu nepamiršti ir jų keliamų pavojų – tai spartesnis odos senėjimas ir padidėjusi odos vėžio rizika.
Todėl apsauginio kremo naudojimas yra būtinas. Pakankamą vitamino D dozę taip pat galima gauti su maistu ar papildais.
Vitamino D gausu riebioje žuvyje (lašišoje, tune, skumbrėje), kiaušiniuose, pieno produktuose. Tačiau su maistu įsisaviname tik nedidelę jo dalį, todėl daugeliui žmonių, ypač gyvenantiems mūsų klimato juostoje, kur saulėtų dienų yra mažiau, rekomenduojama vartoti maisto papildus. Rinkdamiesi papildus, pirmenybę teikite tiems, kurių sudėtyje vitaminas D ištirpintas aliejuose, nes tai pagerina jo įsisavinimą organizme.
„Svarbu prisiminti, kad žmonėms, kurie visiškai nebūna saulėje ar gyvena klimato zonose, kur saulės mažai, rekomenduojama reguliariai tikrintis vitamino D koncentraciją ir nustačius trūkumą, vartoti vitamino D papildus“, – pabrėžia gydytoja.
Vitamino D trūkumo požymiai: atpažinkite signalus
Tyrimai rodo, kad dėl mūsų šalies geografinės padėties daugeliui lietuvių trūksta vitamino D, o tai sukelia įvairių sveikatos problemų. Vitamino D stygius gali pasireikšti nuolatiniu nuovargiu, prasta nuotaika, irzlumu, mieguistumu. Šis vitaminas itin svarbus širdies ir kraujagyslių sistemai, padeda reguliuoti kraujo spaudimą, todėl jo trūkumas gali išbalansuoti kraujospūdį.
Dažnai pasikartojantis peršalimas, odos problemos, lėtai gyjančios žaizdos, plaukų slinkimas, kaulų, nugaros ir raumenų skausmai – tai taip pat gali būti organizmo siunčiami ženklai, kad trūksta vitamino D. Laiku atpažinus šiuos simptomus ir imantis priemonių, galima pagerinti bendrą savijautą ir išvengti rimtesnių sveikatos problemų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.