Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 60–70 procentų žmonių bent kartą per gyvenimą yra patyrę itin sunkius nugaros skausmus. Vis daugiau žmonių dirba sėdimus darbus, todėl nugaros problemų tik daugėja, o jų kamuojamų pacientų amžius pastebimai jaunėja.
„Pastebime, kad pastaruoju metu pacientų su įvairiomis nugaros problemomis amžius jaunėja. Jei prieš 10–15 metų sakydavome, kad nugaros išvarža yra vyresnių pacientų bėda, dabar su ja susiduria ir jaunimas. Jauni žmonės daug laiko praleidžia sėdėdami, tačiau pamirštama, kad natūrali anatominė žmogaus pozicija yra stovėjimas, todėl praleidus bent 5–6 valandas sėdomis nepakeitus pozicijos, pradeda skaudėti nugarą juosmens ir sprando srityse“, – teigė kineziterapeutas M. Kirkila.
Dažnas nugaros skausmas: kada verta sunerimti?
Vyresniame amžiuje nugaros skausmai prasideda dėl natūralių priežasčių – stuburo diskų susidėvėjimo, žmogaus ūgio mažėjimo, o liemens penktame slankstelyje dažnai atsiranda išvarža. Tačiau net ir be didesnių diagnozių, paprastas, bet dažnas nugaros maudimas gali tapti rimtų ligų pranašu. Svarbiausia – ne ignoruoti kūno siunčiamų signalų ir ieškoti sprendimų, kol problema netapo lėtine.
Paprasti būdai, kaip padėti nugarai kasdien
Anot M. Kirkilos, kineziterapija ir specialistų parinkti pratimai gali padėti, tačiau didelę naudą suteikia ir kasdieniai įpročiai, leidžiantys nugarai pailsėti ir atsipalaiduoti. „Dirbant įvairius darbus tiek buityje, tiek darbovietėje, kurių metu apkraunama nugara, svarbu nepamiršti keisti pozą, daryti pertraukas ir tokiu būdu nugarą pailsinti. Jei nėra konkrečios bėdos, o tiesiog paskausta nugarą, visada galima prasitempti atsigulus ant grindų ir lenkiant kelius prie pilvo, galima pakaboti ir pratempti nugarą, atsigulus ant pilvo kišti rankas po savimi, nugarą verčiant atgal, taip pat galima nueiti į masažą“, – paprastus savipagalbos būdus siūlo specialistas.
Ergonomika darbe ir buityje: apsaugokite savo nugarą
Nugaros traumos tyko ne tik darbe, bet ir buityje. Kineziterapeutas M. Kirkila atkreipia dėmesį, kad labai kenčia mažus vaikus auginančių mamų nugara – ne tik dėl apkrovos per nėštumą, bet ir dažno netaisyklingo ūgtelėjusių vaikų kilojimo.
„Daugelis žmonių nemoka taisyklingai kelti sunkių svorių. Mamos vaikus ant rankų kelia pasilenkdamos ir apkabindamos, o taip labai apkraunama nugara. Reikėtų kelti pritūpus, nugarai tenkantį krūvį kompensuoti kojomis. Jei jau jaučiamas nugaros skausmas, reikia ieškoti būdų, kaip daugiau nugarą atpalaiduoti“, – pataria kineziterapeutas.
Nugara apkraunama ir dirbant kasdienius buities darbus, pavyzdžiui, plaunant grindis. Norint palengvinti nugaros dalią, reikėtų pasirūpinti ergonomiškais įrankiais, kad kuo mažiau tektų būti susilenkus, nepatogioje padėtyje. Grindis geriausia plauti stovint, tiesia nugara, pasiėmus šluotą ilgu kotu, o tuos darbus, kurių stovint atlikti neišeina, reikėtų dirbti po truputį, vis pailsint ir keičiant kūno padėtį.
„Atliekant darbus, kurie verčia mus ilgai išlaikyti vieną kūno padėtį, varginama nugara, ilgainiui atsiranda raumenų trumpėjimas. Būnant nepatogioje padėtyje mūsų raumenys bando kompensuoti svorį, todėl jie įsitempia, viena kūno pusė pertempiama, o kita atpalaiduojama, taigi atsiranda stuburo nestabilumas. Dirbant reikia jausti, kada jau pečiai įsitempę, rankos tirpsta, kada keliamas svoris yra per sunkus ir stengtis keisti kūno padėtį, pailsėti, pasikviesti pagalbos“, – sako M. Kirkila.
Profesionali pagalba: kada kreiptis ir ko tikėtis?
Nugaros problemoms spręsti gydytojai skiria specialią reabilitaciją. Tai gali būti mažiausiai dvi mankštos per dieną, mankštos baseine arba vertikalioje vonioje, raumenų stiprinimui skirta elektros stimuliacija arba raumenis atpalaiduojanti TENS procedūra. Būklę pagerinti gali ir įvairios šilumos terapijos.
„Turėjome 22 metų pacientą, kuris atvažiavo į reabilitaciją jausdamas didelį skausmą tiek kaklinėje, tiek juosmeninėje nugaros dalyje. Pasiteiravus, gal pacientas žino, iš kur galėjo atsirasti skausmas, jis atsakė, kad jau šešerius metus profesionaliai žaidžia kompiuteriu turnyruose, todėl beveik visą dieną praleidžia prie kompiuterio, ten net ir valgo. Pacientui padėjome tempimo pratimais vandenyje pasikabinus ant specialios trapecijos, pečių juostoje taikėme TENS, nes raumuo buvo pertemptas, spazmuojantis, darėme masažus. Po dviejų savaičių pacientas pasijuto kur kas geriau“, – dalijosi M. Kirkila.
Tiesa, kineziterapeutas įspėja, kad svarbu ne tik pati reabilitacija, tačiau ir gyvenimo būdo pokyčiai po jos – grįžus prie įprasto gyvenimo, problemos gali sugrįžti. Jei sėdimo darbo atsisakyti nėra galimybių, kineziterapeutas rekomenduoja ir toliau tęsti reguliarias mankštas namuose, lankytis masažuose, o dirbant nepamiršti daryti pertraukų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.