Miegas – tai aštuntasis narys sąraše veiksnių, turinčių lemiamos įtakos širdies būklei. Iki šiol buvo pripažinta, kad fizinis aktyvumas, rūkymas, gliukozės bei cholesterolio kiekis, kūno masės indeksas ir kraujospūdis yra pagrindiniai širdies sveikatos rodikliai.
Higienos instituto duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad sveikesnio gyvenimo būdo praktikos gali sumažinti ŠKL riziką maždaug 80 procentų. Tačiau, kaip paaiškėjo, vienas iš esminių elementų ilgą laiką buvo nepakankamai įvertintas.
Kodėl miegas tapo esminiu širdies sveikatos veiksniu?
Per pastarąjį dešimtmetį pasirodė daugybė naujų tyrimų, patvirtinusių glaudų ryšį tarp miego kokybės ir širdies bei kraujagyslių ligų. Pasak Amerikos Širdies Asociacijos (AŠA) vyriausiojo medicinos pareigūno, gydytojo Eduardo Sanchezo, šie duomenys pakeitė požiūrį į holistinę širdies priežiūrą.
Užtikrintas pakankamas ir kokybiškas miegas dabar laikomas gyvybiškai svarbiu komponentu širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai. Jo trūkumas gali sukelti grandininę reakciją, didinančią įvairių ligų, įskaitant širdies negalavimus, riziką.
Kiek miego mums iš tiesų reikia?
Miego trukmė yra individuali, tačiau specialistai pateikia bendras rekomendacijas, padedančias orientuotis:
- Suaugusiems žmonėms rekomenduojama miegoti bent 7 valandas per parą.
- 5 metų ir jaunesni vaikai turėtų miegoti 10–16 valandų.
- 6–12 metų amžiaus vaikams reikia bent 9 valandų miego.
- 13–18 metų paaugliai turėtų miegoti bent 8 valandas.
„Jeigu miegame neužtektinai, didėja nutukimo, hipertenzijos ir diabeto rizika“, – pabrėžė gydytojas E. Sanchezas, akcentuodamas, kad miego trūkumas veikia ne tik bendrą savijautą, bet ir tiesiogiai kenkia gyvybiškai svarbių organų sistemoms.
Miego kokybė – ne tik trukmė
Specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbi ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė. Miego ciklas susideda iš kelių fazių: trijų negreitų akių judesių (NREM – angl. Non-Rapid Eye Movements) ir vienos greitų akių judesių fazės (REM – angl.
Rapid Eye Movements). REM fazė yra ypač svarbi tiek protiniam, tiek fiziniam atsipalaidavimui.
Jeigu miegama neramiai, nuolat prabundama ir sutrikdomas miego ciklas, nepasiekiama gilaus miego stadija. Kaip aiškina AŠA miego ekspertas gydytojas Radžas Dasgupta, toks miegas yra nekokybiškas ir negali užtikrinti tinkamo organizmo atsistatymo. Nekokybiškas miegas gali padidinti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, o tai savo ruožtu siejama su padidėjusia diabeto ir nutukimo rizika. Be to, prastėja širdies sveikata ir auga širdies nepakankamumo rizika.
Atnaujintos rekomendacijos: mityba, rūkymas ir cholesterolio matavimas
Amerikos Širdies Asociacijos paskelbtame širdies sveikatos veiksnių sąraše, kuris veikia ir kaip būklės įvertinimo anketa, atnaujinta ir dalis senųjų punktų. Pavyzdžiui, pakeistas širdžiai palankios mitybos įvertinimo būdas. „Pristatėme 16 punktų klausimyną, kurį galima reguliariai naudoti, norint įvertinti mitybos įpročius“, – paaiškino E. Sanchezas.
Be to, ankstesniame, 2010 m. sąraše buvo minima tik tradicinio rūkomojo tabako žala. Dabar pažymima, kad širdžiai kenkia ir pasyvus rūkymas, ir elektroninių cigarečių vartojimas (vapingas). Kraujo lipidai bus matuojami pagal DTL cholesterolio, o ne bendrojo cholesterolio kiekį. Pasak JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų, didelio tankio lipoproteinai yra žinomi kaip „gerasis“ cholesterolis, o didelis jų kiekis gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.