Amžėjant presbiopija vystosi visiems, nepriklausomai nuo to, ar esate trumparegis, toliaregis, matote normaliai ar regėjimas buvo koreguotas lazeriu. Apie šią natūralią akių būklę, jos variantus ir galimus regėjimo koregavimo būdus išsamiai pasakoja akių gydytoja mikrochirurgė Irena Laurinavičienė.
Neišvengiamas, bet natūralus akių pokyčių procesas
„Iki 40–50 metų, t. y. kol presbiopija nejuntama, dauguma gerai matančių žmonių linkę galvoti, jog taip bus visada. Deja, toks įsitikinimas – klaidingas. Akių pokyčiai vyksta absoliučiai visiems žmonėms ir tai yra visiškai natūralus, normalus fiziologinis procesas, – pasakojo gydytoja I. Laurinavičienė. – Kaip kad visi kūdikiai gimsta toliaregiai, bet ši toliaregystė dažniausiai „išaugama“, tai lygiai taip pat į antrą gyvenimo dalį mūsų akys ir vėl tampa toliaregėmis. Šis procesas – gana ilgas, lėtas, jis vyksta nuolat, tačiau būtent apie minimus 40–50 metus regėjimo pokytis tampa labiau pastebimas“.
Amžinės toliaregystės laipsnis ir jos vystymosi eiga stipriai priklauso nuo regėjimo būklės iki presbiopijos pradžios. Trumparegių ir toliaregių matymas keisis skirtingai. Presbiopijos vystymuisi įtakos turi ir daugiau veiksnių.
Kas vyksta su akimis?
Senėjimo procesai vyksta skirtingai, todėl vieniems nuo 40-ies, kitiems – nuo 50-ies metų ima keistis akies audiniai bei jų savybės: mažėja drėgmės, lėtėja medžiagų apykaita, audiniai tampa mažiau elastingi. Dėl šių pokyčių silpsta akies akomodacinės savybės ir lęšiuko laužiamoji geba, atsakinga už gebėjimą įžiūrėti tiek toli, tiek arti esančius objektus.
Dėl akies audinių ir akomodacinių savybių pokyčių regėjimas ima blogėti, ypač žiūrint iš arti. Todėl žmonės, didžiąją gyvenimo dalį džiaugęsi puikiu regėjimu, staiga pastebi, kad nebegali įverti siūlo į adatą ar patogiai skaityti knygos.
Presbiopijos vystymosi scenarijai pagal regėjimą
Kaip presbiopija paveiks Jūsų regėjimą, priklauso nuo individualios akių būklės iki šios amžiaus ligos pradžios:
- Normalus regėjimas. Jei iki 40–50 metų matėte gerai ir nenešiojote akinių, pradėjus vystytis presbiopijai, arti esančius daiktus gerai matyti, greičiausiai, ilgainiui prireiks skaitymo akinių.
- Toliaregystė. Jei buvote toliaregis, Jūsų toliaregystė, prasidėjus presbiopijai, toliau didės. Įžiūrėti arti esančius objektus bus vis sunkiau, o „rankos ilgio“ nebeužteks. Tai sukels didelį diskomfortą ir privers ieškoti pagalbinių akinių, skirtų matymui iš arti, arba keisti jau turimus.
- Trumparegystė. Jei buvote trumparegis ir visą gyvenimą nešiojote akinius, skirtus matyti į tolį, besivystanti presbiopija leis arti esančius objektus kurį laiką pakankamai gerai matyti su silpnesniais akiniais ar net visai be jų. Visgi dėl amžinės toliaregystės po kurio laiko vėl teks keisti akinius.
Apibendrinant, skaitymo akinių galiausiai prireiks visiems. Toliaregiams ir trumparegiams gali tekti nešioti ir akinius, skirtus aiškiau matyti į tolį.
„Pasitaiko, kad kartais kaip gero regėjimo pavyzdys pateikiami tėvai ar seneliai, kurie niekada nenešiojo akinių ir skaitė be jų iki žilos senatvės. Tačiau taip nutikti gali vieninteliu atveju – visą savo gyvenimą jie buvo trumparegiai. Jei trumparegystė buvo nedidelio laipsnio, ir iki presbiopijos jie gerai matė arti esančius objektus. Į tolį, greičiausiai, gerai nematė niekada. O prasidėjus presbiopijai galėjo be akinių ilgiau geriau matyti arti esančius objektus. Trumparegiams senstant, skaitymo akinių neprireikia kiek ilgiau. Tai toks tam tikras laikinai įgyjamas privalumas, kaip kompensacija už anksčiau patirtus trumparegystės vargus“, – paaiškino I. Laurinavičienė.
Ar presbiopija yra baigtinė būklė ir mitai apie akinius
Jei žmogus sensta būdamas pakankamai sveikas, presbiopija, kaip natūralus organizmo procesas, apie 65-us metus gali stabilizuotis. Visgi dažniausiai presbiopijos procesas nėra baigtinis, o akies pokyčiams įtakos turi ir kiti veiksniai: gretutinės ligos ir vartojami vaistai, genetika ir gyvenimo būdas, patiriamas stresas – visi šie faktoriai gali lemti presbiopijos vystymosi greitį.
„Neįmanoma tiksliai prognozuoti, kaip vystysis presbiopija. Tai erzinantis, tačiau neišvengiamas procesas, su kuriuo reikia tiesiog susitaikyti. O štai presbiopijos sukeliamą blogo matymo problemą galima įveikti sąlyginai lengvai – parenkant presbiopijos laipsnį atitinkančius akinius, – sakė gydytoja oftalmologė. – Regėjimas kinta nuolat, iki pat gyvenimo pabaigos, tad jei norime matyti gerai ir gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, turėsime periodiškai apsilankyti pas akių specialistą, tikrinti regėjimą ir vis koreguoti akinius, vos tik pajuntamas didesnis regėjimo pokytis, matymo diskomfortas“.
Gydytoja paneigia ir populiarius mitus apie akinius: „Pavyzdžiui, galvojama, kad pradėjus nešioti akinius regėjimas blogės greičiau. Tačiau taip nėra, presbiopija vystosi dėl natūralių amžėjimo procesų, o ne dėl akinių. Dar kartais išsigąstama, kai staiga nusiėmus akinius vaizdas kelioms sekundėms pakinta, tarsi matoma blogiau. Bet tai – taip pat natūralu, nes vyresnėms akims prisitaikyti prie pokyčio užtrunka kiek ilgiau. Akiniai suteikia komfortą akims ir galimybę ryškiau matyti, o nenešiodami akinių kankinamės patys ir varginame savo akis“.
Tinkamų akinių pasirinkimas: tipai ir ypatybės
Jei presbiopija nėra smarkiai pažengusi ir į tolį matoma gerai, akinių prireiks tik žiūrėti iš arti, pavyzdžiui, skaityti. Tokiu atveju visame akinių lęšyje bus ta pati regėjimą koreguojanti dioptrija.
Jei presbiopija trukdo matyti ir į tolį, ir iš arti, galima turėti dvejus skirtingus akinius arba rinktis progresinius, kurie turi tris skirtingas matymo zonas: viršutinė lęšio dalis skirta žiūrėti į tolį, vidurinė – į vidutiniu atstumu esančius objektus, o apatinė – iš arti.
Taip pat egzistuoja vadinamieji kabinetiniai dviejų zonų akiniai, iš kurių viena skirta žiūrėti į kompiuterį, o kita – skaityti. Senesnės kartos, bet vis dar naudojami ir bifokaliniai akiniai, kurie taip pat yra dviejų zonų – viršutinė skirta žiūrėti į tolį, apatinė – iš arti. Visi šie akiniai gaminami individualiai, atsižvelgiant į konkretaus žmogaus regėjimo būklę ir poreikius.
Žinoma, naudotis tokiais akiniais reikia išmokti: akis turi priprasti, kur kokia zona yra, įgusti ties jomis fiksuotis – labiau dirbti akimis, o ne lenkti galvą. Kuo didesni akinių lęšiai, tuo daugiau vietos dviem ar trims skirtingas dioptrijas turinčioms zonoms įkurdinti ir tuo patogiau tokiais akiniais naudotis – akims lengviau pataikyti į skirtingas zonas.
„Išmokti tinkamai naudotis progresiniais akiniais – ypač svarbu. Nes jei teisingi įgūdžiai nesusiformuos, pacientas gali vargti ir jaustis nepatogiai, vaizdas jam – vis susilies, – sakė gydytoja. – Visgi svarbiausia – nebijoti, nusiteikti pozityviai, nes yra daugybė žmonių, kurie iš optikos ir išeina su naujaisiais akiniais ant nosies“.
Norime to ar ne, presbiopija ištinka visus, tačiau tinkamai pasirinkus akinius, galime ir toliau mėgautis gyvenimu bei užsiimti mėgstama veikla be diskomforto.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.