Mums dažnai sakoma, kad norėdami išsaugoti gerą sveikatą, turime gerai maitintis – o tai apima subalansuotą mitybą, kurioje būtų mažai itin apdoroto maisto (angl. ultraprocessed food, UPF). Jam priskiriami supakuoti kepiniai ir užkandžiai, saldinti, gazuoti gėrimai, saldumynai, saldūs grūdiniai produktai ir pusfabrikačiai. Nors daugelis iš mūsų gerai žinome apie pavojų sveikatai, susijusį su mityba, kurioje yra daug UPF, galbūt neįvertiname, koks žalingas jis gali būti.
Milžiniškas tyrimas atskleidžia itin apdoroto maisto poveikį
Mokslininkai apibendrino 45 skirtingų metaanalizės tyrimų, kuriuose UPF siejamas su neigiamais padariniais sveikatai, duomenis ir pateikė išsamią santrauką. Į bendrą apžvalgą buvo įtraukta beveik 10 milijonų dalyvių. Svarbu paminėti, kad visos metaanalizės buvo paskelbtos per pastaruosius trejus metus ir nė vienos jų nefinansavo UPF gaminančios įmonės, užtikrinant tyrimų objektyvumą.
Tyrėjai įrodymus suskirstė pagal patikimumą: įtikinamus, labai tikėtinus, tikėtinus, silpnus arba nulinius. Taip pat buvo įvertinta įrodymų kokybė: aukšta, vidutinė, žema arba labai žema.
Itin apdoroto maisto rizika: skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Apibendrinant, duomenys parodė, kad didesnis UPF vartojimas buvo nuosekliai susijęs su padidėjusia 32 neigiamų padarinių sveikatai rizika. Ši rizika apima:
- Mirtingumą;
- Vėžį;
- Psichikos, kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ir medžiagų apykaitos sutrikimus.
Įtikinami įrodymai parodė, kad didesnis UPF vartojimas susijęs su maždaug 50 procentų didesne mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, 48–53 procentų didesne nerimo ir bendrų psichikos sveikatos sutrikimų rizika bei 12 procentų didesne antro tipo diabeto rizika.
Labai tikėtini duomenys rodo, kad didesnis UPF vartojimas buvo susijęs su 21 procentų didesne mirties nuo bet kokios priežasties rizika, 40–66 procentų didesne su širdies ligomis susijusios mirties, nutukimo, antrojo tipo diabeto ir blogo miego rizika bei 22 procentų didesne depresijos rizika.
Rasta nedaug įrodymų, kad UPF yra susijęs su astma, virškinamojo trakto sveikata, kai kuriais vėžiniais susirgimais ir kardiometaboliniais rizikos veiksniais, pavyzdžiui, dideliu riebalų kiekiu kraujyje ir mažu gerojo cholesterolio kiekiu.
Ekspertų įžvalgos: kodėl renkamės apdorotą maistą ir ką daryti?
Šis tyrimas sukėlė didelį mokslininkų ir medikų bendruomenės susidomėjimą. Appletono instituto (Australija) mokslo darbuotoja Charlotte Gupta teigia, kad tyrimas pateikė „įtikinamų įrodymų“, tačiau siūlo apsvarstyti, kodėl kai kurie žmonės valgo UPF.
„Kai kurie žmonės, pavyzdžiui, naktį dirbantys pamaininiai darbuotojai, neturi šviežio maisto arba laiko jam pasigaminti, todėl tenka pasikliauti itin apdorotu maistu, – aiškina Ch. Gupta. – Tai rodo, kad ne tik pavieniai žmonės turi stengtis sumažinti itin apdorotų maisto produktų kiekį savo mityboje, bet ir imtis visuomenės sveikatos veiksmų, kad pagerėtų sveikesnio maisto prieinamumas.“
Praktikuojanti akredituota dietologė Melanie McGrice sako, kad tyrimo rezultatai atitinka jos profesinę patirtį. „Dirbdama dietologe matau daugybę žmonių, priklausomų nuo itin apdoroto maisto, – teigia ji. – Kai kurie iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką itin apdoroto maisto vartojimui, yra suvokiamas patogumas, socialinė įtaka, emocinis valgymas ir reklama. Dirbdama su žmonėmis pastebėjau nepaprastų rezultatų – kai pavyko sumažinti itin apdoroto maisto vartojimą.“
Niukaslo universiteto (Anglija) mitybos ir dietologijos profesorė Clare Collins atkreipė dėmesį į tolesnių intervencinių tyrimų problemą. „Tyrimai yra stebimieji, o tai reiškia, kad negalima įrodyti priežasties ir pasekmės, todėl tyrimų įrodymai, palyginti su intervenciniais tyrimais, yra menkesni, – aiškina C. Collins. – Problema ta, kad būtų neetiška atlikti daugelį metų trunkantį intervencinį tyrimą, kai kasdien maitintumėte žmonėms daug UPF ir lauktumėte, kol jie susirgs ir mirs.“
Išvados ir tolesni tyrimai
Tyrėjai pripažįsta, kad jų apžvalga negali nustatyti tiesioginio priežastinio ryšio. Tam reikėtų tolesnių tyrimų – ypač atsitiktinėmis imtimis kontroliuojamų tyrimų. Vis dėlto jie teigia, kad jų griežtas ir sistemingas požiūris į analizės, kurią jie nagrinėjo, patikimumo ir kokybės vertinimą leidžia manyti, kad rezultatas atlaikytų patikrinimą.
Tyrimas paskelbtas prestižiniame žurnale „The British Medical Journal“.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.