Pastaraisiais metais vis daugiau jaunų, darbingo amžiaus vyrų skundžiasi širdies skausmais ir kitais negalavimais. Nors ne visada diagnozuojamos konkrečios ligos, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Dalia Stasinienė pabrėžia, kad ligos nebuvimas dar nereiškia, jog žmogus yra visiškai sveikas. Intensyvėjant gyvenimo tempui, daugelis neserga, tačiau jaučiasi prastai – tai jau pakankamas signalas susirūpinti savo sveikata.
Dažniausios vyrų sveikatos problemos aktyviausiame amžiuje
Vyrams, esantiems jėgų žydėjime, gydytoja rekomenduoja pradėti nuo kraujospūdžio stebėjimo. Padidėjęs kraujospūdis, arba arterinė hipertenzija, yra viena dažniausių 35–45 metų vyrų negalavimų priežasčių. Be to, šiame amžiuje dažnai pasireiškia ir intensyvaus gyvenimo būdo nulemti nerimo bei miego sutrikimai, susiję su dideliu darbo krūviu ir nuolatiniu stresu.
Minėto amžiaus vyrai taip pat dažnai susiduria su virškinamojo trakto sutrikimais, kuriuos lemia nereguliari mityba. Maždaug šiuo gyvenimo laikotarpiu gali pasireikšti ir antrojo tipo cukrinis diabetas, dažnai gydomas vaistais, bei prostatos ligos.
Intensyvus darbas ir jo kaina sveikatai
Jauni vyrai neretai ignoruoja vis labiau plintantį reiškinį – intensyvėjančio tempo diktuojamą darbo ritmą ir jo sukeliamą stresą. Gydytoja Dalia Stasinienė savo praktikoje pastebi augantį skaičių žmonių, kurie siekia pirmauti darbe ir moksle. Šis „nugalėtojo sindromas“ turi savo kainą. Jauni asmenys vis dažniau skundžiasi širdies aritmija, įvairiais dūrimais ir permušimais širdies plote, padidėjusiu nerimu, nuolatine įtampa, miego ir virškinimo sutrikimais. Gydytoja primygtinai ragina peržvelgti savo gyvenimo ritmą, prioritetus ir pamąstyti, kas svarbiau – siekis nuolat lyderiauti ar puiki sveikata.
Genetikos vaidmuo ir ligų prevencija
Specialistė atkreipia dėmesį, kad kai kurių dalykų vyrai kontroliuoti negali, pavyzdžiui, genetikos. Mokslininkai teigia, kad nuo 40 iki 70 proc. ligų lemia būtent genetiniai veiksniai.
Todėl, jei šeimoje ar giminėje yra buvę sergančiųjų insultu ar infarktu, profilaktiniai tyrimai yra ne tik rekomenduojami, bet tiesiog būtini. Net jei žmogus jaučiasi puikiai, jis vis tiek priklauso padidėjusios rizikos grupei ir privalo žinoti savo realią situaciją.
Ar įmanoma sumažinti ligų riziką?
Dalia Stasinienė neabejoja, kad ligų riziką galima sumažinti. Ji paminėjo tyrimą, rodantį, kad metai be rūkymo gali padėti išvengti iki 40 proc. visų ligų. Nors dažnai atrodo neįmanoma, mes galime keisti savo gyvenimo būdą, pirmiausia – darbo ir poilsio režimą. Naktinis darbas yra stresas organizmui ir papildomas rizikos veiksnys. Antsvoris yra dar vienas kontroliuojamas veiksnys, susijęs su daugybe sveikatos problemų. Dažnai žmonės antsvorio nelaiko problema, kol nepajunta jo sukeliamų simptomų: stuburo, sąnarių skausmų ar prastesnės fizinio krūvio tolerancijos. Panaši situacija ir su kraujospūdžiu bei cholesterolio kiekiu kraujyje – jie gali viršyti normas ir kelti grėsmę, tačiau tam, kad susirūpintume, pirmiausia reikia tai žinoti.
Šeimos gydytoja dar kartą pabrėžia profilaktinių tikrinimų svarbą, nes daugelis padidėjusios rizikos grupės žmonių nejaučia jokių simptomų. Tik vėliau, pasireiškus nemaloniems pakitimams, retas kuris susieja juos su anksčiau buvusiu antsvoriu ar padidėjusiu cholesterolio kiekiu. Tad būtina į sveikatą žvelgti kompleksiškai ir neignoruoti, atrodytų, nereikšmingų, bet kartu su kitais rizikos veiksniais pavojų didinančių aspektų.
Profilaktika – raktas į ilgaamžiškumą
Džiugu, kad pastaraisiais metais vis daugiau 35–45 metų vyrų aktyviai tikrinasi profilaktiškai. Tai leidžia anksti aptikti įvairiausius organizmo pakitimus, galinčius sukelti pavojų sveikatai. Nuolat tobulėjanti medicinos technika ir viešas kalbėjimas apie šias problemas prisideda prie savalaikio pavojaus signalų atpažinimo ir tinkamų priemonių ėmimosi. Gydytoja Dalia Stasinienė ragina nuolat rūpintis savo sveikata – net ir tuomet, kai nejaučiate jokių simptomų. Profilaktiškai išsitirti reikėtų bent kartą per metus – tai padeda anksti aptikti prasidedančią ligą ir sėkmingai užkirsti jai kelią. Tad, artėjant 40-mečiui, kiekvienas vyras turėtų žinoti savo kraujospūdį bei cholesterolio kiekį, stebėti jų pokyčius, laikytis subalansuoto gyvenimo būdo, mesti rūkyti, vengti streso, reguliuoti svorį ir bent kartą per metus profilaktiškai išsitirti, sužinant bendrą savo sveikatos būklę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.