Nugaros skausmai nebekankins: profesorius atskleidžia, kaip įveikti stuburo išvaržą be operacijos

Kasmet vis daugiau žmonių susiduria su nugaros skausmais, o stuburo išvarža tampa viena dažniausių šių negalavimų priežasčių. Ši liga ypač dažnai paveikia jaunus, 30–50 metų amžiaus žmones. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas, profesorius V. Uvarovas, dalijasi vertinga informacija apie tai, kas yra stuburo išvarža, kaip ją atpažinti, gydyti ir užkirsti jai kelią.

Kas yra stuburo išvarža ir kodėl ji atsiranda?

Žmogaus stuburas sudarytas iš 33–34 slankstelių, tarp kurių yra 23 tarpslanksteliniai diskai. Šie diskai veikia kaip natūralūs stuburo amortizatoriai. Dėl įvairių priežasčių diskai gali būti pažeidžiami: suplyšta disko skaidulinis žiedas, o iš jo dalinai arba visiškai išsiveržia minkštasis branduolys. Šis branduolys užspaudžia šalia esantį nervą, sukeldamas skausmą, ypač pasilenkus.

Anot profesoriaus, stuburo išvarža gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. „Taip gali nutikti dėl patirtos traumos ar atliekant sunkų fizinį veiksmą. Bet bene dažniausiai stuburo išvarža atsiranda palaipsniui dėl stubure vykstančių pakitimų.“ Šiuos pakitimus gali lemti nuolatinis sėdimas darbas ir mažas fizinis aktyvumas. Profesorius V. Uvarovas pastebi, kad modernus gyvenimo būdas, kai didelę dalį dienos praleidžiame sėdėdami, labai neigiamai veikia stuburą ir prisideda prie išvaržos atsiradimo.

Stuburo išvaržos stadijos ir išduodantys simptomai

Išvaržą išduodantys simptomai priklauso nuo jos stadijos. Jų yra keturios: protruzija, prolapsas, ekstruzija ir sekvestras.

„Svarbu pabrėžti, kad trečioji ar ketvirtoji stadija žmogų gali ištikti netikėtai. Ypač didelė „staigmena“ tai būna jauniems žmonėms – pasisukus ar pasilenkus užklumpa staigus skausmas nugaroje“, – pastebi profesorius V. Uvarovas ir ragina kreiptis profesionalios pagalbos į medikus, atlikti tyrimus ir pradėti gydymą.

Gydymas: išvarža – ne nuosprendis

Dažnai, išgirdę stuburo išvaržos diagnozę, pacientai išsigąsta, manydami, kad tai – nuosprendis visam gyvenimui, o operacija – neišvengiama. Profesorius šią nuostatą paneigia: „Taip tikrai nėra, nes operuojamos toli gražu ne visos išvaržos.“

Daugeliu atveju stuburo išvaržos gydymas pradedamas pasitelkiant kompleksinį konservatyvų gydymą: uždegimą mažinančius medikamentus, kineziterapiją ir reabilitaciją. Profesorius rekomenduoja pasikonsultuoti su kineziterapeutais, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojais. Individualios konsultacijos metu specialistas įvertina paciento fizinę būklę, parenka ir detaliai paaiškina stuburo stiprinimui skirtus pratimus.

„Nors ir esame chirurgai, bet aiškiname pacientams, kad operacija pašalina ligos pasekmę, bet ne priežastį“, – sako V. Uvarovas. Pilnai baigta reabilitacijos programa, specialūs pratimai ir fizinis aktyvumas yra fundamentalūs gydant stuburo išvaržą, tačiau reikės apsišarvuoti kantrybe. Pratimus namuose daryti reikės kasdien – tik tada po kelių mėnesių reguliarių mankštų bus galima džiaugtis pirmaisiais rezultatais. Taip pat reikės sureguliuoti mitybą, miego režimą. Jei konservatyvus gydymas neefektyvus, taikomos selektyvios stuburo blokados, atliekamos skausmo klinikose.

Negydoma išvarža gali pereiti į sunkesnę stadiją, todėl tenka imtis operacijos. Stuburo išvaržos operacija atliekama tik esant ryškiai simptomatikai: labai stipriam skausmui, galūnių nejautrumui ir mobilumo sutrikimui, šlapimo nelaikymui ir pan. Sprendimą dėl operacijos priima pacientą konsultuojantis chirurgas. Paprastai išvaržos operacijos metu atliekamas nedidelis pjūvis nugaroje ir pašalinama išsiveržusio disko dalis, naudojant mikroskopą arba videokopinę techniką. Po operacijos reikalinga apie 3 savaites trunkanti reabilitacija, o jai pasibaigus – savarankiška kineziterapija ir nuolatinis subalansuotas fizinis aktyvumas.

Stuburo išvaržos prevencija ir savigydos pavojai

Stuburo išvaržos galima išvengti arba ją atitolinti laikantis kelių nesudėtingų taisyklių. Svarbiausia, kaip pabrėžia profesorius V. Uvarovas, yra subalansuotas fizinis aktyvumas – plaukiojimas, bėgiojimas, joga, įvairūs pratimai, net ir 10 tūkstančių žingsnių per dieną. „Svarbu kuo daugiau laiko būti vertikalioje padėtyje ir nuolat gerinti raumenų tonusą.“ Negalima pamiršti sveikos mitybos ir atsisakyti žalingų įpročių, koreguoti svorį, sunkius daiktus kelti tiesia nugara ir sulenktais keliais. Jei darbe tenka daug laiko praleisti sėdint, stenkitės išlaikyti taisyklingą stuburo padėtį.

Profesorius V. Uvarovas perspėja nesiimti savigydos – pajutus skausmą nugaroje būtina kreiptis į specialistą, atlikti būtinus stuburo tyrimus. Be to, nereikėtų per daug žavėtis manualine terapija, nes tai nėra panacėja. Profesorius primena, kad manualinės terapijos negalima taikyti neatlikus stuburo radiologinio tyrimo ir esant tam tikroms ligoms, tokioms kaip infekcija, cukrinis diabetas, osteoporozė, metaboliniai sutrikimai, segmentinis nestabilumas stubure ar širdies ir kraujagyslių problemos.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 3 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *