Kasmet Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) per anksti netenkama beveik 5 tūkstančių žmonių – tiek, kiek gyventojų būna vidutinio dydžio mieste, pavyzdžiui, Širvintose, Zarasuose ar Molėtuose. Ši statistika yra ne tik grėsminga, bet ir kelia nerimą dėl šalies demografinės ir ekonominės ateities. Nepaisant dešimtmečius trunkančių pastangų, situacija gerėja labai lėtai, o taikytos priemonės nepakankamos. Tai rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos – ne vien sveikatos sistemos problema, bet ir visos valstybės iššūkis, reikalaujantis ilgalaikių, koordinuotų sprendimų.
Būtinos ilgalaikės ir plataus masto priemonės
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko prof. Daliaus Jatužio teigimu, širdies ir kraujagyslių ligų mastas Lietuvoje reikalauja iš esmės kitokio požiūrio. Tai problema, kuri negali būti sprendžiama tik sveikatos apsaugos ministerijos ar viena valdžia. Reikia aiškios ilgalaikės vizijos, kuri apimtų platų valstybės susitarimą ir viršytų politinius ciklus. Teigiama, kad tik nuoseklus ir tęstinis darbas gali sumažinti iki šiol kasmet prarandamą miesto dydžio populiaciją dėl širdies ligų.
Žmogaus gyvybė ir ekonomikos praradimai
Kiekviena prematūri širdies ligų aukos gyvybė yra ne tik skaudi šeimos netektis, bet ir didžiulė ekonominė žala valstybės mastu. Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas atkreipia dėmesį, kad mūsų ekonomikos pagrindą sudaro žmonės. Kai anksti netenkame gebančių ir patyrusių darbuotojų, ne tik mažėja darbo jėga, bet ir su tuo prarandama patirtis, idėjos bei socialinis indėlis. Dėl to silpsta bendruomenės, mažėja regionų gyvybingumas, o šalies ateities tvarumas tampa vis neaiškesnis.
Darbingo amžiaus žmonių mirtys dėl ŠKL ne tik sumažina pajamas ir darbo produktyvumą, bet ir prisideda prie prastėjančios demografinės situacijos. Tai kelia didelį iššūkį Lietuvos konkurencingumui Europoje, nes mažėjant darbo jėgai, sunkiau užtikrinti ekonomikos augimą ir viešųjų paslaugų finansavimą.
Todėl kartu su gimstamumo skatinimu būtina didelį dėmesį skirti tokioms problemoms kaip širdies ligų prevencija ir gydymas.
Pasaulio ir Europos šalių patirtys – viltingas pavyzdys
Visgi ne visur situacija tokia dramatiška. Žinomiausias pavyzdys – Suomijos Šiaurės Karelijos regionas. 1970-aisiais vyrų mirtingumas nuo ŠKL šiame regione buvo vienas didžiausių pasaulyje, o vidutinė gyvenimo trukmė neviršijo 65 metų. Dėl plataus, strategiško ir ilgalaikio darbų komplekso, apimančio visuomenės įpročių keitimą, prevenciją ir sveikatos stiprinimą, sugebėta sumažinti priešlaikinį mirtingumą daugiau nei 80 proc., o vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo iki 79 metų. Tai įrodo, kad gilios ir struktūrinės problemos gali būti įveiktos, jei yra aiški kryptis ir susitelkiama tarpsektoriniam bendradarbiavimui.
Europos Sąjungos ambicijos ir Lietuvos planai
Europos Komisija 2025 metų pabaigoje paskelbė „Saugių širdžių planą“, kuris siekia iki 2035 metų sumažinti ankstyvą mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų 25 proc. Ši iniciatyva apima platų spektrą priemonių: nuo visuomenės edukacijos, sveikatos patikrinimų iki ligų kontrolės ir koordinuotos sveikatos politikos. Lietuva, toliau tobulindama Nacionalinį širdies ir kraujagyslių ligų valdymo planą (2026–2036 m.), turi galimybę šią strategiją įgyvendinti nacionaliniu mastu.
Tačiau siekiant efektyvaus rezultato, būtinas ne tik sveikatos sektoriaus, bet ir nevyriausybinių organizacijų, verslo ir valstybės institucijų bendradarbiavimas. Asociacija „Investuotojų forumas“ su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ragina kelti širdies ligų problemą į valstybės strateginio prioritetų lygį, užtikrinant tęstinę ir neiškraipytą politiką nepriklausomai nuo politinių permainų.
Apibendrinant, širdies ligų kova yra ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau tai yra būtinybė norint išsaugoti žmonių gyvybes, gerinti bendrą šalies sveikatą ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos stabilumą bei augimą. Lietuvos pavyzdys ir kitų šalių patirtys rodo, kad tik kryptingas ir bendras veikimas gali duoti pasitikėjimo ir realius pokyčius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.