Smegenų aneurizma – tai rimta ir dažnai nepastebima liga, galinti sukelti mirtinas pasekmes. Vilnietės teisininkės Rasos Meidutės istorija atskleidžia šios ligos pavojus ir svarbą laiku ją diagnozuoti. Iš pradžių jaučiami mirgėjimai akyse, nuovargis ir galvos svaigimas vilnietei atrodė kaip įprasto gyvenimo nuovargio požymiai, tačiau tyrimai parodė pavojingą smegenų aneurizmą.
Aneurizma – tai susilpnėjusi kraujagyslės sienelės vieta, kuri susiformavusi kaip išsiplėtimas, kai kraujospūdis veikia ją kaip balioną. Tokia siena gali pratrūkti bet kuriuo metu, dėl to kraujas išsilieja į smegenis, sukeldamas hemoraginį insultą, kuris gali būti mirtinas arba sukelti sunkius neurologinius pažeidimus.
Simptomai, kurie neturėtų būti ignoruojami
Dažnai smegenų aneurizmos simptomai būna subtilūs arba jų visai nėra, todėl ligos pavojus lieka nepastebėtas. Rasa pasakoja, kad ją kankino žaibai akyse, silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas ir net trumpalaikiai vaizdo praradimai, kurie prasidėjo jau kelis mėnesius prieš diagnozę. Tokie požymiai neretai siejami su pervargimu arba kraujospūdžio svyravimais, todėl žmonės dažnai nesikreipia į gydytojus.
Tačiau, anot specialistų, šie simptomai gali būti pirmieji ženklai, kad smegenyse yra išsiplėtusi aneurizma, kuri bet kurią akimirką gali plyšti. Dėl to svarbu neignoruoti pasikartojančio nuovargio, regėjimo sutrikimų ar galvos skausmų ir laiku atlikti išsamius neurologinius tyrimus.
Modernūs gydymo būdai ir jų privalumai
Rasa pasakoja apie jai taikytą modernią endovaskulinę gydymo procedūrą, kuri šiemet buvo atlikta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriuje. Ši minimaliai invazinė operacija atliekama per kirkšnies kraujagyslę, kur specialiais kateteriais pasiekiama aneurizma smegenyse ir uždaroma spiralių sistema, taip išjungiant ją iš kraujotakos. Po procedūros pacientas beveik nejaučia skausmo ir greitai atsigauna, kaip ir Rasa.
Pasak gydytojo intervencinio radiologo Audriaus Širvinsko, šis gydymo metodas yra saugus, efektyvus ir tausojantis paciento organizmą, dažnai prilygstantis tradicinei neurochirurginei intervencijai, tačiau žymiai mažiau rizikingas. Tai galimybė išgelbėti gyvybę, ypač kai aneurizma aptinkama anksčiau nei ji plyšta.
Prevencija ir rizikos veiksniai
Nors medicinos mokslas dar pilnai nesupranta aneurizmos atsiradimo priežasčių, žinoma, kad riziką padidina genetinis kraujagyslių silpnumas, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas ir kai kurios specifinės ligos, pavyzdžiui, inkstų policistozė. Jei šeimoje yra buvę atvejų, svarbu pasitikrinti profilaktiškai.
Gydytojas pabrėžia, kad apie penki procentai žmonių turi smegenų aneurizmą ir daug jų net neįtaria. Todėl, esant bent menkiausiems simptomams arba atsižvelgiant į rizikos grupę, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į specialistus. Tik reguliari profilaktika gali išgelbėti nuo staigios mirties ar sunkios negalios.
Ligos pasekmės ir visuomenės švietimas
Deja, plyšus aneurizmai, išgyvenamumas yra tik apie 50 procentų, o dauguma išgyvenusiųjų susiduria su rimtomis komplikacijomis – atminties praradimu, motorikos sutrikimais, darbingumo netekimu, o tai sukelia ne tik asmeninę tragediją, bet ir didelę naštą šeimai bei visuomenei.
Vilnietė Rasa ragina visuomenę atkreipti dėmesį į šią ligą, nepamiršti, kad lėtinis nuovargis ir galvos skausmai neturi būti laikomi paprastomis ligos apraiškomis. Svarbu ieškoti priežasčių ir laiku kreiptis pagalbos, nes tik taip galima išvengti nelaimės, kuri gali nutikti bet kurią akimirką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.