Refliuksas – tai liga, dažnai besivystanti tyliai, tačiau galinti sukelti labai rimtų pasekmių, tarp jų ir stemplės vėžį. Stemplės vėžys – viena klastingiausių onkologinių ligų, nes dažnai atpažįstamas tik pažengusioje stadijoje, todėl labai svarbu laiku pastebėti pirmuosius šios ligos simptomus ir žinoti rizikos veiksnius. Gydytojų teigimu, refliuksas gali būti viena iš svarbiausių stemplės vėžio priežasčių, o netinkami miego įpročiai gali padidinti susirgimo tikimybę.
Ką vertėtų žinoti apie stemplės vėžį?
Stemplė – maždaug 25 centimetrų ilgio vamzdelis, jungiantis ryklę su skrandžiu, kuriuo prarijus maistą jis patenka į skrandį. Stemplės vėžys dažniausiai prasideda nepastebimai – tai „tyli“ liga, kurios pradžią rodo sunkumai ryjant, ypač kietesnį maistą, pvz., mėsą ar duoną. Kai navikas pradeda siaurinti stemplės spindį, pasireiškia skausmingas rijimas ir gali būti sunku nuryti net skystį. Dėl to pacientas praranda svorį, nors iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad jis serga. Lietuvoje ši liga ne itin dažna, bet sunkiai gydoma ir dažnai diagnozuojama pavėluotai.
Refliuksas kaip stemplės vėžio rizikos veiksnys
Refliuksas arba gastroezofaginio refliukso liga (GERL) pasireiškia skrandžio turinio grįžimu į stemplę, sukeldamas dirginimą ir uždegimą. Tokie atpylimai sukelia rėmenį, deginimo jausmą krūtinėje ir gali paveikti stemplės gleivinę. Ilgas ir negydytas refliuksas organizme sukelia vadinamąją Barretto stemplę – priešvėžinę būklę, kuri gerokai padidina stemplės vėžio tikimybę.
Gydytojas habilituotas daktaras Eugenijus Stratilatovas akcentuoja, kad ilgalaikis rėmuo ir stemplės uždegimas yra svarbūs signalai, kurių negalima ignoruoti. Norint apie ligą sužinoti kuo anksčiau, reikalingas gastrofibroskopijos tyrimas, leidžiantis aptikti navikus ankstyvoje stadijoje – dažnai juos galima pašalinti endoskopiškai, išvengiant sudėtingų operacijų.
Miego įpročių svarba
Įdomu tai, kad moksliniai tyrimai patvirtina tiesioginį ryšį tarp miego trukmės, miego kokybės ir stemplės vėžio rizikos.
Vašingtono universiteto atliktas tyrimas parodė, jog žmonėms, kurie miega daugiau nei 9 valandas per parą, rizika susirgti stemplės adenokarcinoma padidėja dvigubai per kelerius metus, palyginti su tais, kurie miega apie 7 valandas. Tuo tarpu miegantiems mažiau nei 6 valandas rizika taip pat žymiai išauga.
Be to, knarkimas ir miego apnėja – kvėpavimo sutrikimas, kai miegant kvėpavimas periodiškai nutrūksta, – gali dar labiau pabloginti būklę, sumažindami deguonies kiekį kraujyje ir pažeisdami organų funkcijas, taip pat ir stemplę. Todėl gydymas ir prevencija, apimanti miego įpročių korekciją, gali būti svarbi dalis mažinant ligos riziką.
Gyvenimo būdo ir mitybos įtaka
Rėmuo kyla dėl daugelio priežasčių: sutrikusio apatinio stemplės rauko funkcijai, diafragmos išvaržos, netinkamų mitybos įpročių – per daug riebaus maisto, aštrių prieskonių, alkoholio vartojimo, rūkymo, streso, antsvorio, vėlyvo valgymo. Šie veiksniai ne tik skatina refliukso vystymąsi, bet ir yra stemplės vėžio rizikos veiksniai.
Linkus kenčiantiems nuo rėmens vertėtų mokytis sveikos gyvensenos principų: reguliariai, nedidelėmis porcijomis valgyti, vengti sunkaus ir aštraus maisto, alkoholio ir rūkymo, vengti valgymo prieš miegą, pakelti lovos galvūgalį, kad sumažėtų rūgščių kelimas naktį. Savigyda su skrandžio rūgštį mažinančiais preparatais turi būti atsargi – tik gydytojo paskirtas gydymas gali būti veiksmingas ir saugus.
Svarba ankstyvai diagnostikai ir profilaktikai
Didžiausia rizika susirgti stemplės vėžiu pasireiškia asmenims vyresniems nei 40–50 metų, tačiau ankstyva diagnozė yra svarbiausia sėkmingo gydymo ir išgyvenamumo garantija. Gydytojas pabrėžia, kad žmonės dažnai pernelyg nesirūpina profilaktinėmis apžiūromis, ypač jeigu simptomai nėra labai stiprūs. Tačiau ilgai trunkantis rėmuo, sunkumai rijant, nepamatuotas svorio kritimas – rimtos priežastys kreiptis į specialistus ir atlikti reikalingus tyrimus.
Stemplės vėžys yra sėkmingai gydomas, jei aptinkamas pirmos stadijos metu: tokiu atveju gali užtekti endoskopinės intervencijos ar vietinio gydymo. Vėlesnėse stadijose gydymas tampa sudėtingesnis, reikalaujantis operacijų krūtinės ir pilvo srityje, often su chemoterapija ir spinduline terapija.
Apibendrinant, refliuksas nėra tik nemalonus pojūtis – tai rimta liga, kuri gali kelti grėsmę gyvybei. Suprasti jos požymius, rizikos veiksnius ir laikytis prevencinių priemonių yra gyvybiškai svarbu kiekvienam, norinčiam išsaugoti sveiką stemplę ir išvengti vėžio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.