Karpos – tai dažnas odos ir gleivinės darinys, kuris ne tik sukelia diskomfortą, bet ir daugelyje žmonių yra apipintas įvairiausiais mitais bei klaidingomis įsitikinimais. Daugelis mano, kad karpos atsiranda palietus rupūžę ar dėl piktų žmonių „nužiūrėjimo“. Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Vaistininkė Evelina Šeibokaitė paaiškina, kas iš tiesų lemia karpų atsiradimą, kaip jos plinta ir kaip jas tinkamai gydyti.
Kas sukelia karpas ir kaip jos plinta?
Pasak vaistininkės, karpos atsiranda dėl virusinės infekcijos, kurią sukelia tam tikri žmogaus papilomaviruso (ŽPV) tipai. Šis virusas sukelia nenormalų odos ląstelių augimą, kuris ir pasireiškia karpomis. Užsikrėtimas vyksta tiesioginio kontakto metu, dažniausiai per smulkias odos žaizdeles. Todėl karpos dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems išsausėjusią ar pažeistą odą.
Viruso plitimui taip pat palankios šiltos, drėgnos aplinkos, pavyzdžiui, baseinai, pirtys ar soliariumai. Be to, padidėjęs prakaitavimas taip pat gali skatinti karpų atsiradimą. Įdomu tai, kad nors dažnai manoma, jog karpos atsiranda dėl streso – tai iš dalies tiesa, nes nusilpusi imuninė sistema, kurią dažnai lemia ilgalaikis stresas, gali lemti karpų formavimąsi.
Kur dažniausiai atsiranda karpos ir kokios jos būna?
Dažnas įsitikinimas, kad karpos auga tik ant pirštų, yra klaidingas. Karpos gali pasireikšti įvairiose kūno vietose: ant rankų, kaklo, veido, kojų, pėdų, o kai kuriais atvejais – lytinių organų sričiai. Jos skiriasi forma, dydžiu ir spalva, priklausomai nuo tipo.
Paprastosios karpos dažniausiai būna apvalios ir atsiranda ant rankų ar veido. Padų karpos formuojasi spaudžiamos vietose – kulnuose ar pirštų pagalvėlėse, primindamos nuospaudas, todėl jas dažnai sunku atpažinti. Jos būna kietos, plokščios, su suragėjusiu paviršiumi, kur matomi juodi taškai – karpų šaknys.
Šios karpos dažnai sukelia skausmą ir trukdo vaikščioti.
Siūlinės karpos – tai smulkios, dažnai dauginės išaugos, randamos veido, kaklo, lūpų ar plaukuotoje galvos odos srityje, kartais pažastyse ar po krūtimis. Genitalinės karpos – mažos, dažniausiai smeigtuko galvutės dydžio išaugos, kurios atsiranda ant išorinių lyties organų, gleivinės ar aplink išangę. Jos plinta per lytinius santykius.
Kaip elgtis su karpomis ir kada kreiptis į gydytoją?
Nepaisant karpų rūšies, svarbu jos negalima pažeisti – krapštyti, kasyti ar bandyti nuplėšti, nes tai gali sukelti papildomą infekciją, kraujavimą bei paskatinti karpų plitimą. Atsiradus karpai, rekomenduojama stebėti jos formą, spalvą ir dydį. Jei imunitetas susilpnėjęs, karpos gali plisti sparčiai, todėl jų gydymas tampa būtinas.
Lengvose situacijose galima pasitarti su vaistininku ir naudoti nereceptinius preparatus, kurių sudėtyje yra natūralių ingredientų, tokių kaip ugniažolė ar smulkiažiedė tūbė. Tradiciniai liaudies gydymo metodai, pavyzdžiui, tepti karpas vaistinių medetkų nuoviru, taip pat gali būti naudingi. Tačiau esant įsisenėjusioms ar plačiai išplitusioms karpoms, būtina kreiptis į gydytoją, kuris gali paskirti efektyvesnį gydymą, pavyzdžiui, specialius preparatus ar procedūras.
Imuninės sistemos stiprinimas – geriausia prevencija
Net apie 65 proc. karpų gali išnykti savaime, ypač vaikams, kurių imuninė sistema stiprėja po persirgimo įvairiomis ligomis. Taip pat karpos dažnai išnyksta moterims po nėštumo ir gimdymo, kai organizmo imuninė sistema sustiprėja. Vis dėlto, kad būtų sumažinta karpų atsiradimo rizika, svarbu stiprinti imunitetą.
Vaistininkė pataria vartoti vitaminus A ir C, cinką, seleną bei probiotikus, taip pat valgyti maisto produktus, kuriuose gausu šių medžiagų: citrusinius vaisius, žalias lapines daržoves, moliūgus, saulėgrąžų sėklas, įvairius riešutus, raugintas daržoves, natūralų jogurtą ir kefyrą, jautieną, jūros gėrybes bei žuvį. Taip organizmas tampa stipresnis ir mažiau pažeidžiamas virusams.
Be to, kad išvengtumėte viruso plitimo, rekomenduojama kiekvienam šeimos nariui naudotis savo asmeninėmis higienos priemonėmis, pavyzdžiui, rankšluosčiais ir patalyne, o periodiškai lankantis baseinuose ir pirtyse – dėvėti apsauginius batus bei tinkamai prižiūrėti odą.
Apibendrinant, karpos – tai ne tik estetinė problema, bet ir sveikatos klausimas, kurį svarbu spręsti sąmoningai ir kartu rūpintis bendra savo bei aplinkinių sveikata.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.