Artėjant Valdo Adamkaus šimtmečio paminėjimui, ekspremjeras Andrius Kubilius prisimena prezidento indėlį ir vadina jį viena svarbiausių Lietuvos posūkio figūrų į Vakarus. Pasak Kubiliaus, Adamkaus prezidentūra ne tik pagreitino politinius sprendimus, bet ir atnešė vakarietišką bendravimo stilių, institucijų kultūrą bei kitokį lyderystės pavyzdį.
Proveržai europinės integracijos kelyje
Kubilius išskiria esminius istorinius etapus, susijusius su ES ir NATO integracija. „2000 metais man pirmą kartą teko būti ministru pirmininku. Pradėjome derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), vežėmės į Nidą už plėtrą atsakingą Europos Komisijos (EK) narį Günterį Verheugeną. Čia jau ta garsi istorija, kaip bandėme jį įtikinti, kad ir su Lietuva reikia pradėti derybas. Paskui Jungtinėse Valstijose atėjo George’o W. Busho administracija ir prasidėjo tikras proveržis Lietuvos narystės NATO link. Visa tai vyko V. Adamkaus prezidentavimo laikotarpiu“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo A. Kubilius.
Toks Kubiliaus pasakojimas pabrėžia, kad Adamkaus laikotarpis sutapo su esminiais geopolitiniais sprendimais ir diplomatiniu intensyvumu, kuris leido Lietuvai greičiau integruotis į Vakarų saugumo ir politines struktūras.
Politikos kultūra ir asmeniniai prisiminimai
Be strateginių posūkių, Kubilius atkreipia dėmesį į Adamkaus asmeninį pavyzdį: paprastumas, pagarba ir atviras bendravimas esą prisidėjo prie šalies politinės kultūros brandos. Jis prisimena pokalbius ir šiltą santykį: „Ateik su ponia Rasa. Ponios aptars savo reikalus, o mes aptarsime valstybės reikalus.“ Tokių rytinių ir vakaro pokalbių atmosfera, pasak Kubiliaus, skatino profesionalų, neformalią diskusiją apie valstybės reikalus.
Šie prisiminimai iliustruoja, kad Adamkaus įtaka buvo tiek formali – per politines iniciatyvas, tiek neformali – per santykių modelius, kurie vėliau tapo normatyviniais Lietuvos politikoje.
Išeivija, vertybės ir ilgalaikė reikšmė
Kubilius taip pat pabrėžia išeivijos ir intelektualinės bendruomenės reikšmę: amerikiečių lietuvių patirtis, organizacijos ir kultūrinės iniciatyvos padėjo Lietuvai ne tik siekti formalių narystių, bet ir perimti Vakarų vertybes, institucijų praktiką bei pilietiškumo kultūrą. Tai, pasak jo, leido Lietuvai „grįžti į Vakarus“ ne tik institucijų statusu, bet ir mąstymu bei kasdieniais veiksmais.
Apibendrinant, Kubiliaus vertinimu Valdas Adamkus buvo ne tik valstybės vadovas, bet ir kultūros kūrėjas: per jo veiklą ir asmeninį pavyzdį Lietuva įgavo strateginį impulsą integruotis į Vakarų pasaulį, o ši įtaka juntama ir šiandien.