Insultas išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje, o šios gyvybei pavojingos ligos atvejų skaičius vis dar yra ypatingai didelis. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, neurologijos profesorius Dalius Jatužis atkreipia dėmesį, kad insultu serga kur kas daugiau žmonių nei daugumoje Europos valstybių, nors pastaraisiais metais situacija Lietuvoje pamažu gerėja. 2022 metais registruoti 8684 nauji insulto atvejai, o prevencijos srityje vis dar lieka daug neišnaudoto potencialo.
Insultas Lietuvoje – tarptautinis kontekstas
Statistiniai duomenys rodo, kad insulto dažnis yra didelis tose šalyse, kur gyvenimo kokybė yra žemesnė, o gyventojų gyvenimo būdo įpročiai yra nesveiki. Lietuva kartu su tokiais regionais kaip Rumunija, Rusija, Sakartvelas ar Latvija pateko į šalių, kur insulto sergamumas yra aukštas, grupę. Prieš kelias dešimtis metų panašų sergamumo lygį buvo užfiksuota Suomijoje, tačiau Šiaurės šalis sugebėjo savo rodiklius ženkliai sumažinti, taikydama aktyvias, sistemingas prevencines priemones. Tai yra ryškus įrodymas, kad insulto dažnį galima efektyviai mažinti, jei visuomenė suburia pastangas ir užtikrina sistemingą rizikos faktorių valdymą.
Prevencija – geriausia priemonė kovojant su insultu
Insultas – tai liga, kuri dažnai smogia staiga ir neprognozuojamai, tačiau iš tiesų ją galima daugeliu atvejų užkirsti kelią. Profesorius D. Jatužis pabrėžia, kad šiandien Lietuvoje trūksta kompleksinių profilaktikos programų, kurios apimtų ne tik gydymą, bet ir nuolatinį visuomenės švietimą, asmeninę rizikos vertinimo praktiką bei pagalbą keisti gyvenseną. Svarbu, kad žmonės būtų kuo geriau informuoti apie insulto priežastis ir rizikos veiksnius, o tiems, kuriems jau nustatyti rizikos požymiai, būtų skiriamos individualizuotos gydymo ir gyvenimo būdo korekcijos priemonės.
Vyraujantys insulto rizikos veiksniai yra įvairūs, tačiau daugelis iš jų yra kontroliuojami arba bent suvaldomi. Tai aukštas kraujospūdis, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, gydytina aritmija, nekontroliuojamas cukrinis diabetas, taip pat nesveiki gyvenimo įpročiai: rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas bei nuolatinis stresas.
Indvidualios pastangos ir informuotumo svarba
Prof. D. Jatužis atkreipia dėmesį, kad net ir disponuojant efektyviomis gydymo priemonėmis, insulth ligos rizika gali būti sumažinta iki 80 proc., tačiau tam būtinos nuoseklios pačių pacientų pastangos. Nėra stebuklingos tabletės, kuri išspręstų visas problemas, todėl labai svarbu reguliariai kontroliuoti rizikos faktorius, keisti gyvenseną bei laikytis gydytojų rekomendacijų. Taip pat nepamirština pavojų, susijusių su nepatikrintų maisto papildų vartojimu ar gydymu neefektyviais preparatais. Ypač svarbu tinkamai gydyti dislipidemiją – padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje – ir šioje srityje statinai yra moksliškai patvirtintas bei veiksmingas vaistas mažinant insulto riziką ir kitas kraujagyslių ligas.
Pažanga insulto gydyme Lietuvoje
Nors sergamumas insultu Lietuvoje yra didelis, reikšmingų pokyčių pastebėta gydymo prieinamumo srityje. Šiuolaikiniai reperfuziniai gydymo metodai, kai trombas smegenų kraujagyslėse ištirpinamas arba mechaninėmis priemonėmis pašalinamas, šalyje prieinami visiems pacientams. Per pastaruosius dešimtmečius įkurti insulto centrai ir įvykdyta gydymo pertvarka padėjo ženkliai pagerinti gydymo kokybę ir efektyvumą, Lietuva beveik pasivijo pirmaujančių Europos valstybių rodiklius.
Tačiau, kaip pabrėžia profesorius Jatužis, daug svarbiau yra išvengti insulto nei gydyti jau įvykusį. Dėl to būtinos nuolatinės investicijos į visuomenės švietimą, ankstyvą rizikos nustatymą ir efektyvias prevencines programas, kad Lietuvoje sumažėtų aukštas insulto sergamumas ir būtų išsaugoma žmonių sveikata bei gyvybė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.